(neoplasma cerebri)

Galvos smegenų navikai būna pirminiai — gerybiniai — ir antriniai — piktybinių navikų metastazės.

P i r m i n i a i n a v i k a i gali augti iš smegenų dangalų (arachnoidendothelioma), iš galvos smegenų nervų (neurinoma), iš kraujagyslių (angioma), iš hipofizės liaukinių ląstelių (adenoma). Šie navikai auga galvos smegenų išorėje. Beaugdami spaudžia ir atstumia smegenų audinį. Daugiau negu pusė visų galvos smegenų navikų yra g 1 i o m o s, t. y. atsiradę iš ramstinių galvos smegenų ląstelių (glijos). Jie perauga smegenų audinį, kraujagysles. Kuo iš jaunesnių glijos ląstelių sudarytas navikas, tuo greičiu jis auga. Kartais jis užauga per kelias savaites.

Tuo tarpu galvos smegenų dangalų, nervų bei kraujagyslių navikai auga po kelerius metus, kol duoda tokius reiškinius, dėl kurių ligonį reikia operuoti.

Kiekvienas galvos smegenų navikas pasireiškia trejopa simptomatika:

1) augant navikui uždaroje kaukolės dėžėje, atsiranda būdingi padidėjusio galvospūdžio simptomai;

2) galvos smegenų navikas, peraugdamas tam tikrus smegenų analizatorius ar laidus arba juos spausdamas, sukelia tų analizatorių ir laidų funkcijos pakenkimo simptomus. Juos vadiname ž i d i n i n i a i s s i m p t o m a i s ;

3) spausdamas galvos smegenis, navikas gali pastumti galvos smegenis iš savo vietos; dėl to spaudžiami ir toli nuo naviko esantys laidai ir analizatoriai. Dėl tos priežasties atsiranda vadinami t o l i m i e j i ž i d i n i n i a i s i m p t o m a i.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą