Puslapis: 2

Pirma grupė simptomų leidžia nustatyti galvos smegenų naviką, antroji — jo vietą. Trečiosios grupės simptomus būtina atsiminti todėl, kad jų nesumaišytume su naviko židininiais simptomais.

P a d i d ė j u s i o g a l v o s p ū d ž i o s i m p t o m a i:

1) įvairaus pobūdžio galvos skausmai (net 84% visų galvos smegenų navikų atvejų). Ligoniui atrodo, lyg galvą kažkas iš vidaus „plėšia", „kažkas yra galvos gilumoje. Būdinga, kad galvos skausmai sustiprėja paryčiui, taip pat jaudinantis, dirbant fizinį darbą, kosint, čiaudint, tuštinantis;

2) pykinimas ir vėmimas, atsirandantis esant stipriausiems galvos skausmams. Ligonis vemia lengvai ir netikėtai, dažniausiai iš ryto, nevalgęs. Išsivėmus laikinai sumažėja galvos skausmai;

3) psichikos sutrikimas. Ligoniui sunku sukoncentruoti dėmesį, susiaurėja jo interesų ratas, jis tampa viskam abejingas, mieguistas. Kartais atsiranda bloga nuotaika, sutrinka atmintis. Ligonis blogai orientuojasi vietoje, laike, aplinkybėse, kartais linksmas, nekritiškas savo ligos atžvilgiu, mėgsta lėkštus juokus;

4) galvos svaigimas, ūžimas;

5) epilepsijos priepuoliai (kartais);

6) pulso suretėjimas;

7) regimojo nervo paburkimas (oedema papilde nervi optici) — vienas iš būdingiausių galvos smegenų naviko simptomų;

8) smegenų skysčio spaudimo padidėjimas. Smegenų skystis dažniausiai bespalvis, skaidrus, jame padaugėję baltymų, o ląstelių kiekis normalus (baltymų-ląstelių disociacija).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą