|
Temos
|
Gabagamma
Vaistinis preparatas: Gabagamma
Puslapis: 8 Geriamoji mirtina dozė žiurkėms ir pelėms nustatyta nebuvo net ir skiriant 8000 mg/kg dozes. Ūmus apsinuodijimas gyvūnams pasireiškia ataksija, pasunkėjusiu kvėpavimu, ptoze, hipoaktyvumu ar susijaudinimu. 5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 5.1 Farmakodinaminės savybės Farmakoterapinė grupė- vaistiniai preparatai nuo epilepsijos, ATC kodas – N03AX12. Tikslus gabapentino veikimo būdas nėra žinomas. Gabapentinas yra lipofilinis gamaaminosviesto rūgšties (GASR) analogas, bet jo veikimo mechanizmas yra skiriasi nuo kitų aktyvių medžiagų (valproatas, barbitūratai, benzodiazepinai, GABA transaminazių inhibitoriai, GABA reabsorbcijos inhibitoriai, GABA agonistai ir GABA provaistai), sąveikaujančių su GABA receptoriais. In vitro tyrimų metu, kuriuose buvo naudojamas radiožymėtas gabapentinas, žiurkių smegenyse buvo nustatytos neįprastos baltymų jungimosi vietos (įskaitant naująją smegenų žievę ir hipokampą), kurios gali būti susijusios su prieštraukuliniu ir analgetiniu gabapentino ir jo darinių veikimu. Gabapentino jungimosi vietos buvo nustatytos kaip nuo potencialų skirtumo priklausomų kalcio kanalų alfa2-delta subvienetai. Klinikinėmis koncentracijomis skiriamas gabapentinas nesąveikauja su kitais įprastais vaistų ar smegenų neuromediatorių, įskaitant GABAA, GABAB, benzodiazepinų, gliutamatų, glicino ar N-metil-d-aspartato receptoriais. Gabapentinas in vitro nesaveikauja su natrio kanalais ir tuo skiriasi nuo fenitoino ir karbamazepino. Gabapentinas kai kuriuose in vitro testuose sumažina reakciją į gliutamato agonistą N-metil-D-aspartatą (NMDA), bet tik tuomet, kai koncentracija yra didesnė negu 100 µM, o jos pasiekti in vivo negalima. Gabapentinas in vitro truputį sumažina monoamino neuromediatorių išsiskyrimą. Gabapentino skiriant žiurkėms, kai kuriose jų smegenų srityse padidėjo GABA apykaita (panašiai kaip skiriant natrio valproato tik kitose smegenų srityse). Tiesioginis ryšys tarp šių įvairių gabapentino mechanizmų ir jo prieštraukulinis veikimas lieka iki galo nežinomas. Gyvūnų organizmuose gabapentinas greitai patenka į smegenis ir neleidžia atsirasti traukuliams, kuriuos sukelia elektrošokas, cheminės kilmės preparatai, tokie kaip GABA sintezės inhibitoriai, sukeliantys konvulsijas ir genetinės kilmės priepuolius. Klinikiniuose tyrimuose gabapentiną skiriant papildomam dalinių priepuolių gydymui vaikams nuo 3 iki 12 metų amžiaus, nustatytas kiekybinis, bet statistiškai nereikšmingas priepuolių sumažėjimas 50% gabapentino vartojusių pacientų lyginant su placebo grupe. Toliau papildomai atlikti atsako į gydymą gabapentinu dažnio tyrimai pagal amžių neparodė statistiškai reikšmingos amžiaus įtakos (amžiaus grupės 3-5 metų ir 6-12 metų). Šių tyrimų duomenys pateikti lentelėje žemiau: Atsakas (? 50% pagerėjimas) į gydymą ir paciento amžių MITT* * *Amžiaus kategorija *Placebo *Gabapentinas *P-reikšmė * *< 6 metų amžiaus *4/21 (19,0%) *4/17 (23,5%) *0,7362 * *6 - 12 metų amžiaus *17/99 (17,2%) <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |