Vaistinis preparatas: PREDNISOLON-RICHTER
Puslapis: 3


Gliukokortikoidai lėtina vaikų ir paauglių augimą. Šis poveikis sumažėja, skiriant vaisto kas antrą dieną. Privalu skirti mažiausią efektyvią dozę ir gydyti kaip galima trumpiau. Jei įmanoma, gydymą reikia baigti palaipsniui mažinant dozę. Gydymo metu rekomenduojama matuoti kraujospūdį, atlikti šlapimo tyrimą ir tiriant išmatas, išsiaiškinti, ar neatsirado slaptas kraujavimas.

Senyviems pacientams yra didesnis nepageidaujamo poveikio pavojus.

Gliukokortikoidų sukeltos antinksčių žievės atrofijos ir jos pasekmių pavojų galima sumažinti, dozę mažinant palaipsniui. Šis santykinis antinksčių nepakankamumas gali trukti mėnesius baigus gydymą, tuomet gali tekti taikyti pakaitinį gydymą hormonais. Be to, gali prireikti pakaitinio gydymo mineralkortikoidais. Gliukokortikoidų poveikis gali stiprėti sergant hipotiroidizmu ir kepenų ciroze.

Pacientus reikia įspėti, kad jie vengtų kontaktų su asmenimis, sergančiais vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Tokio kontakto atveju, jei neimunizuotas pacientas yra gydomas ar per paskutinius tris mėnesius buvo gydomas sisteminio poveikio gliukokortikoidais, jam būtina pasyvi imunizacija varicella zoster imunoglobulinu. Imunizaciją reikia atlikti per 10 dienų po kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais.

Gydant gliukokortikoidais, pacientą būtina dažnai tirti ir stebėti, jei jis serga (ar jo šeimos nariai serga ar sirgo) cukriniu diabetu; osteoporoze (didelis pavojus moterims postmenopauzės laikotarpiu); hipertenzija; lėtiniais psichikos sutrikimais (gliukokortikoidai gali sukelti suglumimą ar stiprinti jau esantį nuotaikos nepastovumą); taip pat, jei pacientas sirgo tuberkulioze, glaukoma, steroidų sukelta miopatija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, epilepsija, paprastąja ar akių pūsleline (dėl ragenos perforacijos pavojaus), kepenų ciroze, širdies nepakankamumu, divertikulitu, neseniai atlikus žarnyno anostomozės operaciją, esant ūmiam miokardo infarktui.

Kadangi gydymo gliukokortikoidais komplikacijos priklauso nuo dozės ir vartojimo trukmės, įvertinus laukiamos naudos ir galimo pavojaus santykį, privalu individualiai nustatyti dozę bei gydymo trukmę, taip pat ir vartojimo dažnį – kasdien ar kas antrą dieną.

Gydant prednizolonu, ypač skiriant didelių dozių terapiją pulsais, didėja širdies ritmo sutrikimo (prieširdžių virpėjimo) pavojus bei miokardo infarkto rizika.

Šio vaistinio preparato negalima sudėtyje yra laktozės monohidrato, todėl preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Pacientams, kurių kepenų funkcija nepakankama, gliukokortikoidų, kaip ir kitų kepenyse metabolizuojamų vaistų, koncentracija kraujyje gali didėti. Tokių pacientų būklę būtina dažnai tikrinti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Adisono liga sergančiam pacientui negalima vartoti prednizolono kartu su barbitūratais, nes gali prasidėti antinksčių krizė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>