Vaistinis preparatas: Glucose B.Braun
Puslapis: 3


Gliukozė, kaip natūrali ląstelių medžiaga, metabolizuojama visame organizme. Fiziologinėmis sąlygomis gliukozė yra svarbiausias energiją teikiantis angliavandenis, kurio vieno gramo kaloringumas maždaug 17 kJ arba 4 kcal. Gliukozė būtina nerviniam audiniui, eritrocitams, inkstų šerdinei daliai bei kitiems audiniams. Žmogaus kraujyje jos koncentracija paprastai būna 50 – 95 mg/100 ml, arba 2,8 - 5,3 mmol/l.

Iš dalies gliukozė reikalinga glikogeno, kuris yra angliavandenių atsargų šaltinis organizme, sintezei, iš dalies ląstelėse glikolizės būdu ji verčiama piruvatu ir laktatu, t. y. gaminama energija. Gliukozė taip pat padeda palaikyti cukraus kiekį kraujyje, dalyvauja organizmui svarbių medžiagų, reguliuojančių jos koncentraciją kraujyje, pirmiausiai insulino, gliukagono, gliukokortikoidų bei katecholaminų, sintezėje.

Kad suleistą gliukozę organizmas optimaliai sunaudotų, jame turi būti normalus elektrolitų bei rūgščių ir šarmų kiekis. Pavyzdžiui, acidozė gali sutrikdyti gliukozės oksidacinį metabolizmą.

Jeigu sutrinka metabolizmas, gali sutrikti ir gliukozės sunaudojimas (pasireiškia gliukozės netoleravimas). Dažniausiai netoleravimas atsiranda dėl cukrinio diabeto, metabolinio streso (pvz., operacijos metu ir po jos, sunkios ligos ar traumos metu) arba hormonų sukelto mažesnio gliukozės toleravimo. Pastaruoju atveju hiperglikemija galima net ir nevartojant gliukozės. Hiperglikemijai pasireiškus, priklausomai nuo jos sunkumo, dėl osmosinio slėgio pokyčio pro inkstus gali išsiskirti daugiau skysčių, dėl to gali pasireikšti hipertoninė dehidracija, atsirasti padidėjusio osmosinio slėgio sukeltų pokyčių, įskaitant hiperosmosinę komą.

Vartojant dideles gliukozės dozes, ypač postresiniu laikotarpiu, gliukozės sunaudojimo sutrikimas gali labai pasunkėti. Tokiu atveju dėl ribotos oksidacijos ji verčiama lipidais. Dėl to organizme, be kitų pokyčių, gali padaugėti anglies dioksido (gali kilti problemų atjungiant respiratorių), padidėti riebalų infiltracija audiniuose, ypač kepenyse. Ligoniams, kurių kaukolė ar smegenys sužeisti arba kuriems yra smegenų edema, gliukozės homeostazės sutrikimo galimybė yra didesnė. Jiems net dėl mažo gliukozės koncentracijos kraujyje pokyčio bei su tuo susijusio kraujo plazmos (serumo) osmoliališkumo padidėjimo gali gerokai pasunkėti smegenų pažeidimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Į organizmą patekusi egzogeninė gliukozė susimaišo su endogenine.

Infuzuota gliukozė pradžioje būna kraujyje, vėliau patenka į ląsteles.

Glikolizės metu gliukozė verčiama piruvatu ir laktatu. Laktatas iš dalies gali dalyvauti gliukozės metabolizme (Kori cikle). Aerobinėmis sąlygomis piruvatas pilnai oksiduojamas iki anglies dioksido ir vandens. Gliukozės oksidavimo metu susidariusios galutinės medžiagos iš organizmo pašalinamos pro plaučius (anglies dioksidas) ir inkstus (vanduo).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>