Puslapis: 4

Igoris Boiko taip pat mano, kad visos be išimties ligos, tarp jų vėžys, išeminė širdies liga ir kitos, laikomos mirtinomis, gali būti įveiktos augalinėmis vaistinėmis priemonėmis, dar taikant manualinį ir akupunktūrinį gydymą, gydomuosius natūraliosios medicinos metodus, sukauptus per keturiasdešimt tūkstančių žmonijos protingo egzistavimo Žemėje metų.

Tyrinėdamas ir rinkdamas augalus vienoje iš daugelio ekspedicijų Boiko sužinojo apie jam iki tol negirdėtą augalą, vadinamą vyriška šaknimi, kuria vietiniai žiniuoniai senų seniausiai gydo vėžį.

Tuomet ir kilo Boiko idėja surinkti, susisteminti visus gydančius vėžį augalus, gausia Gamtos ranka išbarstytus neaprėpiamose platumose.

Tokie augalai gali būti suskirstyti į kelias grupes. Tie, kurie prislopina vėžio ląstelių vystymąsi, sustabdydami jų augimą, neleisdami vėžiniam procesui progresuoti, tai didžioji ugniažolė, paprastasis amalas (lot. Viscum album), rožinis katarantus, Džungarijos kurpelė (lot. Aconitum), vyriška šaknis, moksliškai vadinama Palaso karpažole (lot. Eupharhia).

Imuninę sistemą stiprina ir ypač efektyvi siauralapė echinocėja, pelkinė trindažolė (lot. Comarum palustrc), beržinis juodgrybis (lot. Inonotus abliqwts), jonažolė, paprastoji kiaulpienė, šeivamedis (lot. Sanibuctis), čiobrelis, erškėtrožė, liepžiedžiai, gluosnio žievė, kraujažolė, medetka.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą