Puslapis: 3

Kartą Indijoje vienas mokytojas pasakė savo mokiniui: „Eik į mišką, į laukus ir atnešk man viską, kuo būtų galima gydyti žmones". Mokinys išėjo, bet po savaitės sugrįžo tuščiomis rankomis ir pasakė mokytojui: „Aš negaliu padaryti, ką man liepei, nes net pakelti nuo žemės neįstengčiau viso to, kas gali žmogų išgydyti: gamtoje gydo visi augalai, netgi akmenys". Šios tiesos turėtų laikytis visų laikų ir kultūrų gydytojai ir žiniuoniai, juk tai natūralios priemonės, žmogų ir augalus sieja bendra kilmė, vystymasis ir egzistavimas gamtoje. Be žaliųjų augalų mes negalėtume išgyventi nė vienos minutės, nes negalėtume kvėpuoti. Dvidešimt penki milijonai kvadratinių mylių Žemės lapijos kasdien įtraukti į tokį stebuklą kaip fotosintezė. Kasmet žmonija sunaudoja maždaug keturis milijardus tonų maisto, kurio didesnė dalis yra augalai.

Tūkstantmečiais žmogus stebėjo ir tyrinėjo gamtą, ir po trupinėlį kaupė žinias apie įvairias augalų savybes, apie jų unikalius sugebėjimus praktiškai išgydyti visas ligas.

Pirmasis apie tai plačiai skelbė gydytojas Asklepijus, gydęs tik žolelėmis. Daug vėliau Hipokratas, perėmęs Asklepijaus sukauptas žinias, pabrėždavo, kad visos žmogų gydančios priemonės yra pačioje gamtoje. Hipokratu sekęs Romos gydytojas Galenas sukūrė mokslą apie aktyvias gydomąsias medžiagas, esančias augaluose. Gamindamas iš augalų nuovirus ir antpilus su vynu, vandeniu jis išgaudavo tas gydomąsias medžiagas. Praėjus net septyniolikai amžių, mes vis dar naudojame Galeno preparatus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą