Vaistinis preparatas: Olanzapine Medana
Puslapis: 13


Ikiklinikinių olanzapino tyrimų metu nustatyta, kad vaistas turi afinitetą (Ki; < 100 nM) serotonino 5 HT2A/2C, 5 HT3, 5 HT6; dopamino D1, D2, D3, D4, D5; cholinerginiams muskarino M1-M5, ?1 adrenerginiams ir histamino H1 receptoriams. Tiriant olanzapino poveikį gyvūnų elgsenai, nustatyta, kad jam būdingas antagonistinis poveikis 5 HT, dopamino ir cholinerginei sistemoms, atitinkantis jungimosi su receptoriais savybes. Tyrimais nustatyta, kad in vitro olanzapino afinitetas didesnis serotonino 5 HT2 nei dopamino D2 receptoriams, o in vivo modeliuose – ryškesnis poveikis serotonino 5 HT2 negu dopamino D2 receptoriams. Elektrofiziologiniai tyrimai parodė, kad olanzapinas selektyviai mažina mezolimbinių (A10) dopaminerginių neuronų sujaudinimą ir beveik neveikia motorines funkcijas reguliuojančios dryžuotojo kūno (A9) sistemos. Olanzapino dozės, slopinančios sąlyginį vengimo refleksą (testas antipsichoziniam poveikiui įvertinti), yra mažesnės nei sukeliančios katalepsiją (nepageidaujamo poveikio motorikai rodiklis). Skirtingai negu kai kurie kiti antipsichoziniai vaistai, olanzapinas padidina atsaką atliekant „anksiolitinį“ testą.

Sveikiems savanoriams, išgėrusiems vienkartinę 10 mg olanzapino dozę, pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimo metu nustatyta, kad olanzapino daugiau prisijungė prie 5 HT2A receptorių nei prie dopamino D2 receptorių. Be to, atlikus vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (SPECT) tyrimo šizofrenija sergantiems pacientams metu nustatyta, kad sėkmingai olanzapinu gydomų pacientų dryžuotajame kūne buvo mažiau D2 receptorių, prie kurių buvo prisijungusio preparato, lyginant su sėkmingai kitais antipsichoziniais vaistais bei risperidonu gydomų pacientų rezultatais, šie duomenys buvo panašūs į sėkmingai klozapinu gydomų pacientų rezultatus.

Dviejuose iš dviejų placebu kontroliuojamuose ir dviejuose iš trijų veikliuoju preparatu kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavusiems daugiau nei 2 900 šizofrenija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškė ir pozityviųjų, ir negatyviųjų simptomų, olanzapinas statistiškai patikimai labiau sumažino ir vienus, ir kitus simptomus.

Tarptautiniame, dvigubai aklu būdu atliktame, veikliuoju preparatu kontroliuotame klinikiniame tyrime dalyvavo 1 481 šizofrenija, šizoafektiniu ar panašiu sutrikimu sergantis pacientas, kuriam pasireiškė įvairaus laipsnio susijusių depresijos simptomų (pradinis vidutinis Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalės rodiklis buvo 16,6). Šio tyrimo metu atlikta prospektyvinė nuotaikos skalės rodiklių pokyčių antrinė analizė, lyginant rezultatus prieš gydymą ir po jo, parodė statistiškai patikimai ryškesnį pagerėjimą (p = 0,001) gydant olanzapinu (-6.0) nei haloperidoliu (-3,1).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>