Vaistinis preparatas: Metex
Puslapis: 3


Metex injekcinį tirpalą galima švirkšti į raumenis, į veną arba po oda (vaikams ir paaugliams – tik po oda arba į raumenis).

Visą gydymo trukmę nustato gydytojas.

Pastaba:

Jei pereinama nuo vartojimo per burną prie vartojimo parenteraliai, dėl kintamo metotreksato biologinio pasisavinimo po vartojimo per burną gali reikėti sumažinti dozę.

Remiantis esamomis gydymo rekomendacijomis gali reikėti papildomai skirti folio rūgšties.

Kontraindikacijos

Metex vartoti negalima šiais atvejais:

padidėjęs jautrumas metotreksatui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai,

kepenų nepakankamumas (žr. 4.2 skyrių),

piktnaudžiavimas alkoholiu,

sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas nesiekia 20 ml/min., žr.4.2 ir 4.4 skyrius),

anksčiau nustatytos kraujo diskrazijos, pvz., kaulų čiulpų hipoplazija, leukopenija, trombocitopenija arba ryški anemija,

sunkios, ūminės arba lėtinės infekcijos, pvz., tuberkuliozė, ŽIV arba kiti imunodeficito sindromai,

burnos ertmės opos ir nustatyta aktyvi virškinimo trakto opinė liga,

nėštumas, maitinimas krūtimi (žr. 4.6 skyrių),

tuo pat metu atliekamas skiepijimas gyvosiomis vakcinomis.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientus reikia aiškiai informuoti, kad gydymą reikia taikyti kartą per savaitę, o ne kiekvieną dieną.

Pacientus, kuriems taikomas gydymas, reikia tinkamai stebėti, kad būtų galima aptikti ir kiek galima greičiau įvertinti galimo toksinio poveikio arba nepageidaujamų reakcijų požymius. Todėl metotreksatą turi švirkšti arba švirkštimą prižiūrėti tik gydytojas, kurio žinios ir patirtis apima gydymo antimetabolitais taikymą. Dėl sunkių ar net mirtinų toksinių reakcijų galimybės gydytojas turi visapusiškai informuoti pacientą apie susijusią riziką ir rekomenduojamas saugumo priemones.

Nerekomenduojama vartoti < 3 metų amžiaus vaikams, nes duomenų apie vartojimo saugumą ir veiksmingumą šiai populiacijai nepakanka (žr. 4.2 skyrių).

Rekomenduojami tyrimai ir saugumo priemonės

Prieš pradedant arba tęsiant metotreksato vartojimą po ramybės laikotarpio

Bendras kraujo tyrimas su leukocitų formule ir trombocitų skaičiumi, kepenų fermentų kiekio, bilirubino kiekio, albumino kiekio serume tyrimais, krūtinės rentgenograma ir inkstų veiklos tyrimais. Jei kliniškai indikuojama, patikrinkite, ar nėra tuberkuliozės ir hepatito.

Gydymo laikotarpiu (pirmuosius šešis mėnesius mažiausiai kartą per mėnesį, po to bent kas tris mėnesius)

Gali reikėti stebėti dažniau, taip pat tais atvejais, kai didinama dozė.

Burnos ir ryklės tyrimas, įvertinantis gleivinės pakitimus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>