Vaistinis preparatas: Pamidronate Disodium Hospira
Puslapis: 6


Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Reti: inkstų funkcijos pablogėjimas (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“ ), židininė segmentinė glomerulų sklerozė, įskaitant staigiai blogėjančią, nefrozinis sindromas, su glomerulų pažaida susijusi nefropatija. Minėtų sutrikimų atsirado daugiausiai tiems pacientams, kurie vartojo didelę dozę (viršijo rekomenduojamą dozę arba sutrumpino vartojimo intervalus) ir (arba) preparatu buvo gydyti ilgai.

Labai reti: hematurija, ūminis inkstų nepakankamumas, esamos inkstų ligos pasunkėjimas, inkstų kanalėlių sutrikimas, ūminis tubulointersticinis nefritas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni: karščiavimas ir gripą primenantys simptomai, kartais kartu negalavimas, sustingimas, nuovargis ir su karščio pojūčiu susijęs paraudimas.

Dažni: infuzijos vietos reakcija: skausmas, paraudimas, patinimas, sukietėjimas, flebitas, tromboflebitas.

Tyrimai

Labai reti: kepenų funkcijos tyrimų duomenų pokytis, kreatinino ir karbamido padaugėjimas kraujo serume.

Dauguma minėtų simptomų gali būti susiję ir su liga.

Vieno klinikinio tyrimo, kuriuo buvo lygintas zoledrono rūšties (4 mg) ir pamidronato (90 mg) poveikis, metu pamidronatu gydomiems pacientams nepageidaujamų prieširdžių virpėjimo reiškinių dažnis buvo didesnis (12 iš 556, t. y. 2,2(), negu gydomiems zoledrono rūgštimi (3 iš 563, t. y. 0,5(). Anksčiau atlikto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo osteoporoze po menopauzės sergančios pacientės, metu buvo pastebėta, kad zoledrono rūgštimi (5 mg) gydomoms pacientėms sunkių nepageidaujamų prieširdžių virpėjimo reiškinių dažnis buvo didesnis, negu vartojančioms placebo (atitinkamai 1,3( ir 0,6(). Prieširdžių virpėjimo, susijusio su gydymu zoledrono rūgštimi arba pamidronatu, dažnio padidėjimo mechanizmas nežinomas.

Poveikis, pastebėtas medikamentu gydant po to, kai jis pateko į rinką

Bisfosfonatais gydomiems ligoniams labai retais atvejais prasidėjo osteonekrozė (daugiausiai žandikaulio). Daugeliui jų buvo lokalios infekcijos, įskaitant osteomielitą, požymių. Daugiausiai toks poveikis pasireiškė vėžiu sergantiems ligoniams po danties ištraukimo ar kitokios dantų operacijos. Žandikaulio osteonekrozės rizikos veiksniai yra dauginiai ir gerai dokumentuoti, įskaitant vėžį, kartu taikomą gydymą (chemoterapiją, radioterapiją, kortikosteroidų vartojimą) ir gretutinius sutrikimus (anemiją, koagulopatiją, infekciją, burnos ligas). Nors priežastinį ryšį nustatyti neįmanoma, rekomenduotina dantų operacijos vengti, kadangi galimas ilgesnis gijimas.

4.9 Perdozavimas

Apie pamidronato perdozavimą informacijos nėra.

Pacientus, kuriems infuzuota didesnė dozė negu rekomenduojama, būtina atidžiai prižiūrėti. Jeigu pasireiškia klinikai reikšminga hipokalcemija ir kartu parestezija, tetanija ar hipotenzija, reikia infuzuoti kalcio gliukonato tirpalo. Ūminės hipokalcemijos pamidronatas paprastai nesukelia, kadangi kalcio kiekis kraujyje palaipsniui mažėja kelias dienas po infuzijos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>