Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 10


*Intrahepatinė cholestazė arba gelta

*

*Odos ir poodinio audinio sutrikimai

*Dažni

*Urtikarija ir kitos bėrimo formos

*

*

*Reti

*Fotojautrumas

*

*

*Labai reti

*Nekrotizuojantis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrozė, odos raudonosios vilkligės tipo reakcijos, odos raudonosios vilkligės atsinaujinimas

*

*Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

*Dažni

*Impotencija

*

*

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus valsartano, gali pasireikšti ryški hipotenzija, dėl to gali sutrikti sąmonė, ištikti kraujotakos kolapsas ir (arba) šokas. Perdozavus hidrochlorotiazido gali atsirasti tokie simptomai: pykinimas, mieguistumas, hipovolemija ir elektrolitų balanso sutrikimai, galintys sukelti širdies aritmiją ir raumenų spazmus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo laiko tarpo, praėjusio po vaisto suvartojimo, ir simptomų sunkumo, bet visuomet svarbiausia – stabilizuoti kraujotaką.

Pacientui reikia duoti aktyvintos anglies. Jei pasireiškė hipotenzija, pacientas paguldomas į Trendelenburgo padėtį ir kuo greičiau pradedama skirti skysčių.

Valsartano negalima pašalinti hemodializės būdu, nes didelis jo kiekis susijungia su plazmos baltymais. Hidrochlorotiazidą galima pašalinti iš organizmo ir dializės metodu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, valsartanas ir hidrochlorotiazidas.

ATC kodas - C09DA03.

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Per dvigubai aklą atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamą tyrimą nustatyta, kad pacientų, kurių kraujo spaudimo nepavyko adekvačiai kontroliuoti 12,5 mg hidrochlorotiazido, vidutinis sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas (KS) gerokai labiau sumažėjo, kai jie buvo gydomi valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių deriniu (14,9 ir 11,3 mmHg), o ne 12,5 mg hidrochlorotiazido (6,8 ir 5,7 mmHg) arba 25 mg hidrochlorotiazido (5,2 ir 2,9 mmHg) monoterapija. Be to, procentas pacientų, kuriems nustatytas klinikinis būklės pagerėjimas (diastolinis KS < 90 mmHg arba sumažėjimas ? 10 mmHg), buvo gerokai didesnis, kai jie buvo gydomi valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių deriniu (60 %), palyginti su 12,5 mg hidrochlorotiazido (25 %) arba 25 mg hidrochlorotiazido (27 %).



Per dvigubai aklą atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamą tyrimą nustatyta, kad pacientų, kurių kraujo spaudimo nepavyko adekvačiai kontroliuoti 80 mg valsartano, vidutinis sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas labiau sumažėjo gydant valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių deriniu (9,8 ir 8,2 mmHg) negu skiriant 80 mg valsartano (3,9 ir 5,1 mmHg) arba 160 mg valsartano (6,5 ir 6,2 mmHg). Be to, procentas pacientų, kuriems nustatytas klinikinis būklės pagerėjimas (diastolinis KS < 90 mmHg arba sumažėjimas ? 10 mmHg), buvo gerokai didesnis gydant valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių deriniu (51 %) negu skiriant 80 mg valsartano (36 %) arba 160 mg valsartano (37 %).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>