Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 11


Per dvigubai aklą atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamą faktorinio modelio tyrimą įvairių dozių valsartano ir hidrochlorotiazido derinys lygintas su kiekvienu iš komponentų atskirai. Nustatyta, kad vidutinis sistolinis ir diastolinis KS sumažėjo labiau, paskyrus valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių derinį (16,5 ir 11,8 mmHg), negu placebo grupėje (1,9 ir 4,1 mmHg) arba paskyrus gydymą kiekvienu iš komponentų atskirai: 12,5 mg hidrochlorotiazido (7,3 ir 7,2 mmHg) arba 80 mg valsartano (8,8 ir 8,6 mmHg). Be to, procentas pacientų, kuriems nustatytas klinikinis būklės pagerėjimas (diastolinis KS < 90 mmHg arba sumažėjimas ? 10 mmHg), gydant valsartano ir hidrochlorotiazido 80/12,5 mg dozių deriniu buvo gerokai didesnis (64 %) negu placebo grupėje (29 %) arba paskyrus gydymą hidrochlorotiazidu (41 %).



Atlikus kontroliuojamą klinikinį tyrimą su valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, nustatytas nuo dozės priklausantis kalio kiekio sumažėjimas kraujo serume. Dažniau kalio kiekis sumažėdavo tiems pacientams, kuriems buvo paskirtas gydymas 25 mg hidrochlorotiazido, negu tiems, kurie buvo gydomi 12,5 mg hidrochlorotiazido. Per kontroliuojamą klinikinį tyrimą taip pat nustatyta, kad esant valsartano ir hidrochlorotiazido deriniui hidrochlorotiazido poveikis mažinti kalio kiekį kraujo serume yra sumažinamas valsartano, nes pastarasis kalį organizme sulaiko.



Teigiamas valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų kol kas nežinomas.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu sumažina sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.



Valsartanas

Valsartanas yra per burną vartojamas specifinis angiotenzino II receptorių blokatoriai. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių potipį, lemiantį angiotenzino II poveikį. Kraujo plazmoje padidėjus angiotenzino II kiekiui ir valsartanui užblokavus receptorius, gali būti stimuliuojami laisvieji AT2 receptoriai, kurie kompensuoja užblokuotų AT1 receptorių poveikį. Valsartanas neturi jokio dalinio agonistinio poveikio AT1 receptoriams ir turi kur kas didesnį afinitetą AT1 receptoriams (apie 20 000 susijungimų) negu AT2 receptoriams. Nėra duomenų, kad valsartanas susijungtų ar blokuotų kokius nors kitus širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo procese svarbius hormoninius receptorius ar jonų kanalus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>