Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 12


Valsartanas neslopina AKF, dar žinomo kaip kininazė II, kuri angiotenziną I paverčia angiotenzinu II ir suskyla iki bradikinino. Kadangi nėra jokio poveikio AKF ir bradikinino bei medžiagos P kiekio didėjimui, angiotenzino II receptorių blokatoriai neturėtų būti siejami su kosulio atsiradimu. Per klinikinius tyrimus nustatyta, kad sausas kosulys kliniškai reikšmingai rečiau (P < 0,05) pasitaikydavo pacientams, gydytiems valsartanu, negu tiems, kuriems buvo paskirtas gydymas AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6 % ir 7,9 %). Atlikus klinikinį tyrimą paaiškėjo, kad sausas kosulys vargino 19,5 % tiriamųjų, kurie buvo gydomi valsartanu, ir 19,0 % pacientų, gydytų tiazidiniu diuretiku, o tarp pacientų, kuriems buvo taikomas gydymas AKF inhibitoriais (P < 0,05), sausas kosulys pasireiškė 68,5 % asmenų.



Valsartanu gydant pacientus, sergančius arterine hipertenzija, kraujo spaudimas sumažėja, bet pulso dažnis nepaveikiamas. Daugumai pacientų, suvartojusių vieną dozę per burną, antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 valandas, o labiausiai kraujo spaudimas sumažėja per 4–6 valandas. Antihipertenzinis poveikis tęsiasi daugiau nei 24 valandas po dozės suvartojimo. Vartojant vaistinio preparato dozes pakartotinai, geriausias terapinis efektas pasiekiamas per 2–4 savaites ir toks išlaikomas taikant ilgalaikį gydymą. Kur kas labiau KS sumažinamas ir terapinis vaistinio preparato efektas padidinamas valsartaną derinant su hidrochlorotiazidu.



Nėra duomenų, kad staigus valsartano vartojimo nutraukimas sukeltų atoveiksmio arterinę hipertenziją ar kitus nepageidaujamus klinikinius reiškinius.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>