|
Temos
|
Doloproct
Vaistinis preparatas: Doloproct
Puslapis: 3 Įprastinių ūminio toksiškumo tyrimų duomenimis, vartojamas gydymo tikslais preparatas specifinio pavojaus žmogui nekelia. Poūmis ir lėtinis toksiškumas Siekiant įvertinti toleranciją pakartotinai skiriamoms veikliosioms medžiagoms, buvo atlikti jų toksiškumo tyrimai, vartojant jas per odą ir į tiesiąją žarną. Ryškiausiai pasireiškė tipiški gliukokortikosteroidų ar vietinių anestetikų perdozavimo reiškiniai. Tačiau abiejų veikliųjų medžiagų absorbcijos ir biologinio pasisavinimo duomenys rodo, kad bendrojo farmakodinaminio poveikio neturėtų būti, jei Doloproct vartojamas taip, kaip nurodyta. Reprodukcinis toksiškumas Fluokortolono arba fluokortolono heksanoato ir lidokaino hidrochlorido embriotoksinio poveikio tyrimų duomenimis, embriotoksinio ir teratogeninio Doloproct poveikio žmogui neturėtų būti. Tyrimų su gyvūnais metu gauta šiokių tokių duomenų, kad nėštumo metu vartojamų sisteminių gliukokortikoidų poveikis gali pasireikšti ir po gimimo, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ir (arba) metabolinėmis ligomis, ilgalaikiais gliukokortikoidų receptorių tankio, neuromediatorių apykaitos ir palikuonių elgesio pokyčiais. Apskritai, atitinkamais tyrimo metodais nustatyta, kad gliukokortikosteroidai veikia embriotoksiškai ir teratogeniškai (pvz., sukelia lūpos nesuaugimą ir gomurio nesuaugimą, griaučių deformacijas, lėtina vaisiaus augimą, didina gemalų žūtį). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ypač atsargiai reikia skirti Doloproct nėštumo metu. Epidemiologinių tyrimų rezultatai apibendrinti 4.6 skyriuje. Genotoksiškumas ir kancerogeniškumas Tyrimų in vitro ir in vivo metu fluokortolono galimo genotoksinio poveikio nenustatyta. Specifinių fluokortolono ar fluokortolono pivalato tumorogeniškumo tyrimų neatlikta. Atsižvelgiant į farmakodinaminio veikimo būdą, cheminę struktūrą ir lėtinio toksiškumo tyrimų duomenis bei trūkumą genotoksiškumo įrodymų, negalima įtarti, kad fluokortolono pivalatas turėtų tumorogeninį poveikį. Iki šiol nepastebėta lidokaino mutageniškumo požymių. Tačiau yra požymių, kad lidokaino metabolitas 2,6-ksilidinas, susidarantis žiurkių, galbūt ir žmonių organizme, galėtų veikti mutageniškai. Tai pagrįsta in vitro tyrimais, kurių metu buvo vartojamos labai didelės, beveik toksinės šio metabolito koncentracijos. Kancerogeniškumo tyrimo su žiurkėmis metu, kai didelės 2,6-ksilidino dozės buvo skiriamos per placentą ir 2 metus po gimdymo, labai jautria testavimo sistema pastebėta piktybinių ir nepiktybinių auglių, ypač nosies ertmėje (akytkaulio srityje). Negalima visiškai atmesti to, kad tai gali pasitaikyti ir žmogui. Todėl nereikėtų skirti didelių lidokaino dozių ilgą laiką. Vietinis toleravimas Vietinių odos ir gleivinių tolerancijos tyrimų metu nenustatyta jokių pokyčių, išskyrus žinomus gliukokortikoidų vietinius šalutinius poveikius. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |