Vaistinis preparatas: Tacrolimus Accord
Puslapis: 14


Išankstinė (tarpinė) naujų daugiacentrių tyrimų duomenų analizė vertino 110 pacientų, atliekant takrolimuzo ir ciklosporino palyginimą 1:1. Gydymas takrolimuzu pradėtas intravenine 0,01-0,03 mg/kg kūno svorio per parą doze; geriamojo takrolimuzo dozė buvo 0,05-0,3 mg/kg kūno svorio per parą. Per pirmuosius metus po transplantacijos ūmaus transplantato atmetimo atvejai pacientams, gydytiems takrolimuzu, palyginti su ciklosporinu, pasitaikė rečiau (11,5% palyginti su 22,6%), taip pat rečiau pasitaikė vėlyvoji atmetimo reakcija, obliteruojančio bronchiolito sindromas (2,86% palyginti su 8,57%). Po vienerių metų gyvi liko 80,8% pacientų takrolimuzo grupėje ir 83% pacientų ciklosporino grupėje (Treede et al., III ICI San Diego, JAV, 2004 m., Abstract 22).

Kitame palyginamajame tyrime 66 pacientai vartojo takrolimuzą, o 67 – ciklosporiną. Gydymas takrolimuzu buvo pradedamas intravenine infuzija 0,025 mg/kg kūno svorio per parą doze, geriamojo takrolimuzo iš pradžių buvo vartojama 0,15 mg/kg kūno svorio per parą, po to dozė koreguojama tokiu būdu, kad kraujyje takrolimuzo koncentracija būtų 10-20 ng/ml. Po vienerių metu išgyveno 83% pacientų, gydytų takrolimuzu ir 71% pacientų, gydytų ciklosporinu, po dvejų metų - atitinkamai 76% ir 66%. Ūmaus transplantato atmetimo reakcija 100 pacientų per parą buvo retesnė takrolimuzu gydytų grupėje (0,85 atvejai) negu ciklosporinu gydytų grupėje (1,09 atvejai). Obliteruojantis bronchiolitas pasitaikė 21,7% pacientų takrolimuzo grupėje, palyginti su 38% pacientų ciklosporino grupėje(p=0,025). Žymiai daugiau ciklosporinu gydytų pacientų teko pereiti prie gydymo takrolimuzu (n=13) negu takrolimuzu gydytų pradėti gydyti ciklosporinu (n=2)(p=0,02) (Keenan et al., Ann. Thoracic Surgery, 1995,60:580).

Kitame dviejų centrų tyrime 26 pacientų, gydytų takrolimuzu, grupė palyginta su 24 pacientų, gydytų ciklosporinu, grupe. Gydymas takrolimuzu pradėtas nuolatine intravenine infuzija 0,05 mg/kg kūno svorio per parą pradine doze arba duodant gerti po 0,1-0,3 mg/kg kūno svorio per parą, kuri vėliau koreguota išlaikant 12-15 ng/ml takrolimuzo koncentraciją kraujyje. Po vienerių metų takrolimuzu gydytų grupėje išgyvenamumas buvo 73,1%, o ciklosporinu gydytų grupėje – 79,2%. Ūmaus atmetimo reakcijų po plaučių persodinimo dažniau nebuvo takrolimuzo grupėje po 6 mėnesių (57,7% palyginti su 45,8%) ir po vienerių metų (50% palyginti su 33,3%) (Treede et al., J. Heart Lung Transplant. 2001, 20:511).

Trimis tyrimais nustatytas panašus išgyvenamumo dažnumas. Ūmaus transplantato atmetimo reakcijos dažnumas visuose trijuose tyrimuose buvo mažesnis takrolimuzo grupėje, viename tyrime takrolimuzo grupėje žymiai rečiau pasitaikė obliteruojančio bronchiolito sindromas.

Kasos transplantacija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>