Vaistinis preparatas: Ziprasidone Actavis
Puslapis: 9


Išgerto ziprazidono vidutinis galutinės pusinės eliminacijos laikas yra 6,6 val. Pusiausvyros apykaita nusistovi per 1 - 3 paras. Vidutinis į veną sušvirkšto ziprazidono klirensas yra 5 ml/min/kg. Maždaug 20% vaistinio preparato dozės išsiskiria su šlapimu, apie 66% ( su išmatomis.

20 – 80 mg gydomąsias dozes vartojant 2 kartus per parą valgio metu, ziprazidono kinetika būna tiesinė.

Didelė dalis išgerto ziprazidono metabolizuojama, nepakitusio ziprazidono su šlapimu (< 1%) ar išmatomis (< 4%) išsiskiria tik mažas kiekis. Didžiausia vaistinio preparato dalis metabolizuojama trimis būdais į 4 svarbiausius cirkuliuojančius metabolitus: benzisotiazolpiperazino (BITP) sulfoksidą, BITP sulfoną, ziprazidono sulfoksidą ir S-metildihidroziprazidoną. Nepakitęs ziprazidonas sudaro maždaug 44% viso su vaistiniu preparatu susijusių medžiagų kraujo serume kiekio.

Tyrimai in vivo rodo, kad svarbiausias ziprazidono metabolizmo būdas yra konversija į S-metildihidroziprazidoną. Tyrimų in vitro duomenimis, šis metabolitas atsiranda aldehido oksidazės katalizuojamos redukcijos ir po jos vykstančio S-metilinimo metu. Dalyvauja ir oksidacinis metabolizmas, daugiausia veikiant CYP 3A4 ir galbūt CYP1A2.

Tyrimų in vitro metu ziprazidonas, S-metildihidroziprazidonas ir ziprazidono sulfoksidas turėjo savybių, kurios gali lemti QTc pailgėjimą. Daugiausia S-metildihidroziprazidono išsiskiria su tulžimi ir pasišalina su išmatomis, nedidelė dalis metabolizuojama CYP 3A4 katalizuojamu metabolizmu. Ziprazidono sulfoksidas eliminuojamas ekskrecija pro inkstus ir antriniu metabolizmu, kurį katalizuoja CYP 3A4.

Specialių grupių pacientai

Farmakokinetikos tyrimai reikšmingų farmakokinetikos skirtumų rūkalių ir nerūkančių asmenų organizme neparodė.

Kliniškai reikšmingų ziprazidono farmakokinetikos skirtumų, priklausančių nuo amžiaus ar lyties, nepastebėta.

Kadangi inkstų klirensas sudaro labai mažą bendro klirenso dalį, pacientų, kuriems yra įvairaus sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme progresuojančio ziprozidono ekspozicijos didėjimo nepastebėta. Po 7 parų gydymo 2 kartus per parą vartojama 20 mg ziprazidono doze, pacientų, kuriems buvo lengvas (kreatinino klirensas 30 - 60 ml/min), vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 10 - 29 ml/min) ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (būtina dializė), organizme vaistinio preparato ekspozicija buvo atitinkamai 146%, 87% ir 75% ekspozicijos sveikų asmenų (kreatinino klirensas > 70 ml/min) organizme. Ar šių pacientų kraujo serume padidėja metabolitų koncentracija, nežinoma.

Pacientų, kuriems yra cirozės sukeltas lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A arba B klasė pagal Child Pugh), organizme išgerto vaistinio preparato koncentracija kraujo serume buvo 30% didesnė, o galutinės pusinės eliminacijos laikas maždaug 2 val. ilgesnis, palyginti su sveikų asmenų. Kepenų funkcijos sutrikimo įtaka metabolitų koncentracijai kraujo serume nežinoma.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>