Vaistinis preparatas: CLADOSOL
Puslapis: 3


Itrakonazolas daro neigiamą inotropinį poveikį ir yra duomenų, kad jis susijęs su stazinio širdies nepakankamumo atsiradimu. Preparato negalima vartoti pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, nebent manoma, kad nauda tikrai bus didesnė už riziką. Nustatant šį kiekvienam ligoniui skirtingą naudos ir rizikos santykį, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., ligos, kuri gydoma itrakonazolu, sunkumą, preparato dozę, gydymo trukmę ir individualius stazinio širdies nepakankamumo veiksnius. Tokiems pacientams reikia paaiškinti stazinio širdies nepakankamumo požymius ir simptomus, juos būtina gydyti atsargiai ir gydymo metu nuolat stebėti, ar neatsiranda stazinio širdies nepakankamumo požymių ir simptomų. Jei jų atsiranda, itrakonazolo vartojimą reikia nutraukti.

Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas

Sumažėjus skrandžio rūgštingumui, pablogėja itrakonazolo absorbcija. Ligoniams, vartojantiems antacidinių vaistų, pvz., aliuminio hidroksido, jų reikia gerti praėjus ne mažiau kaip 2 valandoms po to, kai buvo pavartota itrakonazolo kapsulių. Pacientams, kuriems yra achlorhidrija, pvz., sergant AIDS arba vartojant druskos rūgšties sekreciją skrandyje slopinančių preparatų (pvz., H2 histamino receptorių blokatorių, protonų siurblio inhibitorių), patariama itrakonazolo kapsulių vartoti kartu su anglies dioksido prisotintais gėrimais.

Labai retais atvejais, vartojant itrakonazolo, pasireiškė sunkus hepatotoksinis poveikis, įskaitant kai kuriuos mirtinus ūminio kepenų nepakankamumo atvejus. Kai kurie iš šių pacientų buvo nesirgę kepenų ligomis. Dalis tokių atvejų nustatyti pirmojo gydymo mėnesio metu, kai kurie jų – net pirmąją gydymo savaitę. Būtina apsvarstyti, ar nereikėtų ligonių, gydomų itrakonazolu, kepenų funkciją tikrinti nuolat. Pacientams reikia paaiškinti, kad atsiradus hepatitui būdingų požymių ir simptomų, pvz., anoreksijai, pykinimui, vėmimui, nuovargiui, pilvo skausmui, šlapimo patamsėjimui, jie nedelsdami praneštų gydytojui. Tokių ligonių gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Dažniausiai sunkus hepatotoksinis poveikis pasireikšdavo pacientams, kurie prieš gydymą, sirgo kepenų liga, sunkia kitokia liga, buvo gydomi nuo sisteminės grybelių sukeltos ligos, ir (arba) vartojo kitokių hepatotoksinių vaistų. Pacientų, kurių kepenų fermentų aktyvumas padidėjęs, kurie serga aktyvia kepenų liga arba kuriems kitokie vaistai buvo sukėlę toksinį poveikį kepenims, gydyti itrakonazolu negalima, nebent manoma, kad nauda bus didesnė už kepenų pažeidimo riziką. Tokiais atvejais būtina nuolat tikrinti kepenų fermentų aktyvumą.

Jei atsiranda neuropatija, kurią galima priskirti itrakonazolo poveikiui, medikamento vartojimą reikia nutraukti.

Itrakonazolo ir kalcio kanalų blokatorių būtina vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Itrakonazolas yra stiprus CYP 3A4 inhibitorius. Jo vartojant kartu su kitokiais vaistais, metabolizuojamais CYP 3A4, gali pasireikšti klinikai svarbi sąveika (žr. 4.5 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>