Vaistinis preparatas: Valaciclovir Actavis
Puslapis: 3


Jaunesniems kaip 12 metų vaikams valacikloviro vartoti nerekomenduojama, nes nepakanka duomenų apie jo saugumą ir veiksmingumą.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas valaciklovirui, aciklovirui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Hidratacija

Reikia pasirūpinti, kad pacientai, ypač senyvi žmonės, kuriems yra dehidratacijos rizika, vartotų pakankamai skysčių.

Inkstų funkcijos sutrikimas ir senyvas amžius

Dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. 4.2 skyrių). Senyviems žmonėms ir pacientams, kuriems buvo sutrikusi inkstų funkcija, yra didesnė neurologinių sutrikimų išsivystymo rizika (žr. 4.8 skyrių). Jei atsiranda neurologinių sutrikimų, reikia nebevartoti valacikloviro. Jei šio vaistinio preparato vėl pradedama vartoti, reikia skirti mažesnes dozes.

Kepenų funkcijos sutrikimas arba kepenų transplantacija

Nėra informacijos apie pacientų, kuriems sutrikusi kepenų funkcija, gydymą didelėmis valacikloviro dozėmis (8 g per parą), todėl dideles valacikloviro dozes jiems reikia skirti atsargiai.

Vaistinio preparato vartojimas sergant lytinių organų pūsleline

Valacikloviro terapija sumažina lytinių organų pūslelinės pernešimo riziką, tačiau šios ligos tai neišgydo ir visiškai nepašalina infekcijos pernešimo rizikos. Patariama, kad net ir valacikloviru gydomi pacientai praktikuotų saugesnius lytinius santykius (ypač prezervatyvų vartojimą).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Reikia atkreipti dėmesį, jei valacikloviro skiriama kartu su nefrotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais, ypač imunosupresantais, pvz., ciklosporinu, takrolimuzu, mikofenolato mofetilu, ypač jeigu sutrikusi inkstų funkcija, ir tokius pacientus nuolat stebėti. Tai taikytina ir aminoglikozidams, organiniams platinos dariniams, jodo turinčioms kontrastinėms medžiagoms, metotreksatui, pentamidinui ir foskarnetui.

Daugiausia acikloviro nepakitusio vaisto pavidalu pašalinama su šlapimu aktyvios inkstų kanalėlių sekrecijos būdu. Bet kurie kartu su valacikloviru vartojami vaistiniai preparatai, konkuruojantys su acikloviru dėl išskyrimo iš organizmo minėtu būdu (pvz., cimetidinas, probenecidas ar mikofenolato mofetilas), gali didinti acikloviro koncentraciją kraujo plazmoje. Pacientams, kurie citomegaloviruso infekcijos profilaktikai vartoja dideles valacikloviro dozes (8 g per parą), reikia atsargiai kartu skirti minėtų savybių turinčių vaistų.

Vis tik acikloviro terapinis indeksas yra platus, todėl, pavartojus 1 g valacikloviro, dozių keisti nereikia. Jei valacikloviro skiriama didelėmis dozėmis, galima apsvarstyti, ar perteklinės skrandžio rūgšties gamybos ir uratų kiekiui sumažinti nereikėtų vartoti alternatyvių preparatų, kurie nesąveikauja su kitomis, daugiausiai per inkstus šalinamomis medžiagomis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>