Scilla maritima L. (F VIII)

(Syn. Urginea maritima L.; Baker, Urginea scilla Steinh.)

Jūrų svogūnas priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Šioje gentyje priskaitoma iki 40 rūšių. Įvairios jūrų svogūnų rūšys savaime auga Viduržemio jūros baseino pakraščiais: Graikijoje, Italijoje, Siaurės Afrikoje ir 1.1. Tai daugiametis augalas, kuris per 3—5 metus gerose sąlygose užaugina svogūną, kartais net 2 kg svorio. Šios rūšies yra dvi formos. Viena forma svogūnų turi lukštą baltos spalvos, kita — raudonos. Pastaroji yra kelis kartus toksiškesnė, todėl daugiau vartojama kaip nuodas graužikams naikinti. Botanikos sode atliktais bandymais nustatyta, kad šį svarbų vaistinį augalą galime užsiauginti ir mūsų krašte.

Jūrų svogūnas, kaip vaistinis augalas, jau buvo žinomas prieš mūsų erą egiptiečiams, o dabar plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje širdies ligoms gydyti. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais

jūrų svogūno preparatai iš dalies pakeičiami rusmenės preparatais. Svogūnuose randama keletas gliukozidų. Svarbesni iš jų — scilarenas A ir scilarenas B. Scilarenas A yra pagrindinė veiklioji substancija, kuri chemine struktūra bei fiziologiniu veikimu artima rusmenių ir strofartto gliukozidams. Svarbu tai, kad scilarenas A neturi kumuliatyvinio veikimo, tačiau diuretinis veikimas yra stipresnis, negu kitų cardiacae grupės gliukozidų.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą