|
Temos
|
Jūrų svogūnas
Puslapis: 2 Žaliame svogūne randamas fermentas sciliarenozė, kuri skaldo sciliareną į gliukozę ir prosciliaridiną A. Tai veikliausia substancija. Tačiau, svogūnams džiūstant, didesnė dalis gliukozidų visai suskyla ir tampa neveiklūs. Todėl žaliava turi būti stabilizuota arba preparatai gaminami iš žalių svogūnų. Žali svogūnai turi gana stiprų vietinį dirginantį veikimą, suerzina odą, gali sukelti virškinamojo trakto uždegimą. Reikalingas atsargumas ir gydytojo priežiūra. Todėl anksčiau vartoti džiovinti svogūnai (Bulbus Scillae, Oxymel Scillae) turi būti pakeisti galeniniais arba neogaleniniais preparatais. Bendrai jūrų svogūno preparatai turi stiprų terapinį veikimą. Net ten, kur rusmenių preparatai neduoda teigiamų rezultatų, jūros svogūno preparatai dažnai būna efektyvūs, ypač pagaminti iš stabilizuotos žaliavos, pavyzdžiui, Intractum Scillae. Šių svogūnų preparatų nepatartina vartoti iki 2 m. vaikams. Prof. Ivanovo nurodymu, graužikams nuodyti vartotini tiktai raudonieji jūrų svogūnai, nes baltieji svogūnai neefektingai veikia. Žiurkės, suėdusios toksines dozes, žūva per 6—8 valandas. Raudonieji jūrų svogūnai nuodingi ir žmonėms. Todėl, ruošiant nuodus žiurkėms, reikia užsimauti gumines pirštines ir būti atsargiems. Didžiausią efektą duoda švieži (žali) svogūnai. Tam tikslui išspaudžiamos sultys arba sutrinamas visas svogūnas. Vieno kilogramo pilkajai žiurkei mirtina dozė yra nuo 100 iki 400 miligramų šviežio svogūno. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|