Arnica montana L. (F VIII)

(Syn. Arnica alpina Lam., Doronicum arnica Desf.)

Kalninė arnika priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Lietuvoje auga tiktai pietinių rajonų sausuose miškuose, kitur neauga. Žydi birželio mėn. Pabaigoje liepos pradžioje gana stambiais, gražiais žiedais, kuriuose liežuviniai žiedeliai geltonos spalvos. Tai brangus mūsų floros atstovas, kurį bandoma sukultūrinti.

Vaistinei žaliavai gaminti vartojami graižai, šakniastiebiai ir lapai (Flores Arnicae, Flores Plantaginis montanae, Flores Alismae montanae, Rhizoma Arnicae montanae, Rhizoma Doronici germanici,

Radix Arnicae, Folia Arnicae, Folia Plantaginis montanae, Folia Alismae).

Žaliavoje randama beazotinės medžiagos — arnicino, arnikaflavono, cholino, dažo substancijos, eterinio aliejaus, tanidinės medžiagos, taip pat nedidelis kiekis trimetilamino. Arnikos žiedai — senas liaudies vaistas, kuris plačiai vartojamas išorinėms žaizdoms ir sumušimams (kontuzijoms) gydyti. Žymiai rečiau vartojamos šaknys (Radix Arnicae); jose veikliosios medžiagos būna tos pačios, tik skirtingais kiekiais.

Mokslinė medicina vis plačiau ir sėkmingiau pradeda vartoti arnikos preparatus. Šie preparatai vartojami esant sumušimams, sausgyslių patempimams, išorės žaizdoms, be to, jie skatina ląstelių regeneraciją.

Mūsų gydymo įstaigos sėkmingai vartoja arnikos preparatus (Tinctura Arnicae) kaip gerą priemonę kraujui stabdyti, ypač akušerinėje ir ginekologinėje praktikoje, taip pat ir uždegiminiams moters lytinių organų procesams gydyti.

Pasak Bėslerio, arnikos preparatai neretai vartojami stenokardijai ir širdies raumens nepakankamumui gydyti bei jos darbui paskatinti. Arnikos preparatai vartojami tiktai gydytojui nurodžius. Per didelės dozės gali duoti neigiamų pasekmių.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą