Puslapis: 5

Bendriausiu požiūriu kiekviena liga tai pirmiausia elektrolitinio balanso, hormoninės, fermentinės sistemos, bioenergetinės struktūros sutrikimai. O jeigu organizmui pateiktume jau gatavas medžiagas, nors ir silpnesnes, bet savas, kurioms nereikia eikvoti energijos ir kuriose yra specifinės medžiagos prieš šią patologiją? Gal jų poveikis bus visa apimantis? Matyt, tokiu kebu ėjo mintis apie šlapimo taikymą sergant įvairiomis ligoms. Iš tikrųjų nėra lokalinės ligos, yra tik lokaliniai simptomai. Gydyti reikia ne atskirą organą, kaip tai daro gydytojai, o visą organizmą. Tik tokiu būdu pasiekiama gerų rezultatų. Šlapimo vartojimas žymiai sutaupo energijos, kurios nereikia eikvoti struktūruotam vandeniui sudaryti. Tai ne kas kita, kaip maistingų medžiagų papildymas, ypač sudarant palankias imuninės sistemos veiklai sąlygas.

Be to, šlapimas dėl jame esančių druskų praplauna tarp audinių esančio skysčio ląstelių membranas, turi šlapimą varančių, baktericidinių ir kitokių savybių. Sakyti, kad šlapimas yra nuodingas, nėra jokio pagrindo. Šlapimo kvapas priklauso nuo maisto pobūdžio: kuo daugiau valgoma mėsos ir kuo daugiau užterštas organizmas, tuo aštresnis jo kvapas. Šlapimo skonis kartokas arba sūrokas, specifinio kvapo. Mėsiškas, pieniškas maistas sudaro daug šlapumo, azotinių produktų, šlapimo rūgšties, o tai sukelia rūgštinę reakciją ir nemalonų kvapą. Augalinis ir angliavandeninis maistas nudažo šlapimą šviesia šiaudų spalva, jis praktiškai pasidaro beskonis ir bekvapis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą