Puslapis: 10

Galų gale lapkričio 4 d. M. E. atvyko pas mus ir mes pradėjome jį gydyti. Lapkričio 5 d. po atidaus mano žmonos slaugymo, kuris ją pačią išsekino, pastebėjom šiokį tokį pagerėjimą. Kitą dieną skausmai sustiprėjo, nors nuo jo atvykimo aš stengiausi jį išvaduoti nuo visų In veiksnių, taip seniai įsiėdusių į jo organizmą. Valandą laiko jį stebėjau, galvodamas, kad pagaliau aptikau „nepagydomą ligą", kurios kruopščiai ieškojau jau 17 metų. Galų gale aš radau priemonę ir nuo šios ligos.

— Mano drauguži,— tariau jam, paimkite šias dešimt umebozi (japoniškos slyvos, konservuojamos druskoje) ir prarykite nekramtydamas.

Prarijęs dvi jis sustojo, nes daugiau nepajėgė. Jis visiškai išdžiūvo, nes per tris savaites išgėrė labai mažai skysčių. Su trupučiu vandens jis pajėgė praryti dar keletą umebozi. Kai grįžau vakare, jis buvo nurijęs dar septynias.

Kol manęs nebuvo, jį slaugė mano žmona. Ji padėjo sveikti gydomąja savo rankų galia. M. E. išvėmė kažką juodo ir išleido daug dujų, dėl to jo būklė šiek tiek pagerėjo.

Aš perspėjau, kad jo virškinimo traktas artimiausiomis valandomis audringai valysis, ir liepiau nebijoti. Apie antrą valandą nakties užsukau į jo kambarį ir pamačiau, kad jis ir jo žmona ramiai miega. Vonioje aptikau apatinius baltinius, pižamą su juodomis tarsi rašalo dėmėmis. Pagaliau prieš kelias valandas jis išsivadavo iš savo ligos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą