Puslapis: 9

Dabar aš buvau tikras, kad M. E. ligą sukėlė In perteklius. Aš paprašiau vieno savo draugo prancūzo, medicinos mokslų daktaro, tarptautiniuose kongresuose atstovaujančio Prancūzijos gydytojų asociacijai, kad jis pareikalautų ligoninėje M. E. nemaitinti, nedaryti injekcijų, neoperuoti.

Galų gale, nieko nepaisydami, po daugybės injekcijų spalio 20 d. jį operavo. Chirurgai nerado jokio žarnų prakiurimo, tik senų opų randus ir nežymų įtrūkimą dvilikapirštėje žarnoje.

Nors gydymas tęsėsi, spalio 21 d. skausmai ir tinimas išliko, taip buvo ir spalio 22 bei 23 d. Pirmą kartą ligoninėje jam pasiūlė pietus: bulvių košės, mėsos, vaisių sulčių, kavos su pienu ir cukrumi. Tokio maisto ligonis atsisakė, žinodamas, kad tai labai In ir jo būklė gali pablogėti. Spalio 24 d. jam davė kakavos, kurioje labai daug kalio (vadinasi, In) ir fosforo (dar labiau In negu kalis). Tai taip padidino M. E. kančias ir tinimą, kad jis meldė mirties. Jis sutiko ateiti pas mane, bet tam pasipriešino jo žmona, nes buvo dar labai silpnas. Siek tiek vėliau gydytojas, mano draugas, perspėjo, kad po trijų dienų jį patikės man ir kad aš turėsiu itin atidžiai jį prižiūrėti, nes jo būklė beviltiška.

Lapkričio 2 d. pas mus atvažiavo madam E. ir pasakė, kad jos vyras pernelyg silpnas keliauti ir kad tik po 2 — 3 dienų pajėgs atvažiuoti pas mus.

Kadangi aš jau du kartus buvau atidėjęs savo kelionę į JAV, kur turėjau skaityti ciklą paskaitų, tai pareiškiau, kad ilgiau laukti negaliu, ir rytoj mes išvažiuojam. Bet madam E. buvo tokia atkakli, kad aš dar kartą atidėjau savo išvykimą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą