Vaistinis preparatas: Meloxicam Sandoz
Puslapis: 10


Kepenys ekstensyviai biotransformuoja meloksikamą. Šlapime nustatyti 4 jo metabolitai, kurie yra neaktyvūs, t. y. nesukelia jokio farmakodinaminio poveikio. Pagrindinis metabolitas, 5-karboksimeloksikamas (60 % dozės), atsiranda iš tarpinio metabolito 5-hidroksimetilmeloksikamo. Nedidelis pastarojo metabolito kiekis (9 % dozės) šalinamas su šlapimu. Tyrimų in vitro duomenimis, minėtoms metabolizmo reakcijoms yra labai svarbūs CYP 2C9 izofermentai, o CYP 3A4 izofermentų reikšmingumas yra mažesnis. Kitų dviejų metabolitų, kuriais paverčiama atitinkamai 16 % ir 4 % suvartotos dozės, atsiradimas galbūt priklauso nuo paciento peroksidazės aktyvumo.

Šalinimas

Didžioji dozės dalis iš organizmo šalinama maždaug lygiomis dalimis su šlapimu ir su išmatomis neveiklių meloksikamo metabolitų pavidalu. Mažiau kaip 5 % paros dozės šalinama nepakitusio vaisto pavidalu su išmatomis. Šlapime nemetabolizuoto vaisto būna tik pėdsakų.

Vidutinis meloksikamo pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 20 valandų, bendras plazmos klirensas yra vidutiniškai 8 ml/min.

Tiesiškumas / netiesiškumas

Išgertos ar suleistos į raumenis gydomosios meloksikamo dozės (jos diapazonas nuo 7,5 mg iki 15 mg) farmakokinetika yra tiesinė.

Tam tikrų grupių pacientai

Žmonės, sergantys kepenų ir/ar inkstų veiklos nepakankamumu

Lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų ir/ar inkstų veiklos nepakankamumas reikšmingos įtakos meloksikamo farmakokinetikai nedaro. Pacientų, kuriems yra galutinė inkstų veiklos nepakankamumo stadija, organizme dėl padidėjusio tariamojo pasiskirstymo tūrio plazmoje gali būti didesnė laisvo meloksikamo koncentracija, todėl šiems ligoniams galima vartoti ne didesnę kaip 7,5 mg paros dozę (žr. 4.2 /4.3 skyrių).

Senyvi pacientai

Kai plazmoje nusistovi pusiausvyrinė vaisto koncentracija, vidutinis plazmos klirensas pagyvenusiems pacientams yra šiek tiek mažesnis negu jaunesniems žmonėms.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu nustatytas toksinis meloksikamo poveikis yra toks pat, kaip kitų NVNU. Tyrimų su dviejų rūšių gyvūnais rezultatai rodo, kad ilgai vartojamos didelės meloksikamo dozės sukelia virškinimo trakto opas ir erozijas bei inkstų spenelių nekrozę.

Dauginimosi tyrimų su vaikingomis žiurkėmis duomenimis, 1 mg/kg kūno svorio arba didesnė meloksikamo dozė sukelia toksinį poveikį patelei, slopina kiaušialąstės brendimą bei kiaušinėlio implantaciją bei sukelia embriotoksinį poveikį (skatina gemalo reabsorbciją).

Toksinio poveikio dauginimuisi tyrimų su žiurkėmis, kurioms buvo sugirdoma ne didesnė kaip 4 mg/kg kūno svorio paros dozė, ir triušiais, kuriems buvo sugirdomas ne didesnė kaip 80 mg/kg kūno svorio dozė, duomenimis, taratogeninis poveikis nepasireiškia.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>