Vaistinis preparatas: Cymevene
Puslapis: 3


Prie klinikinių Cymevene toksiškumo atvejų priskiriama neutropenija, anemija ir trombocitopenija. Cymevene turėtu būti vartojamas atsargiai, jei pacientui anksčiau yra buvusi citopenija ir neturėtų būt skiriamas, jei absoliutus neutrofilų skaičius mažesnis nei 500 ląstelių/µl ar trombocitų skaičius yra mažesnis nei 25000 ląstelių/µl.

Dėl potencialaus mutageniškumo, pastoti galinčias moteris reikia perspėti, kad gydymo metu naudotų efektyvias kontraceptines priemones. Taip pat ir vyrus reikia perspėti, kad gydymo Cymevene metu, bei mažiausiai 90 dienų po gydymo, naudotųsi efektyviomis kontracepcinėmis priemonėmis.

Cymevene šalina inkstai ir normalus jo klirensas priklauso nuo adekvačios inkstų funkcijos, todėl, vartojant Cymevene intraveninės infuzijos būdu, reikėtų tinkamai aprūpinti organizmą vandeniu. Jei inkstų funkcija yra susilpnėjusi, dozė turi būti pakoreguota, atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. sk. 4.2 Dozavimas ir vartojimo būdas).

4.5 Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika

Tik apie 1-2% gancikloviro jungiasi su plazmos baltymais, todėl vaistų sąveika, kuri panaikintų jungimosi vietą, mažai tikėtina. Gali būti, kad vaistai, kurie slopina inkstų kanalėlių sekreciją ar rezorbciją, gali sumažinti gancikloviro inkstų klirensą ir prailginti gancikloviro pusinės eliminacijos periodą plazmoje. Taip pat įmanoma, kad vaistai, kurie slopina sparčiai besidalijančių ląstelių populiacijas, tokias kaip čiulpų, spermatogoniumo ir gemalines odos bei virškinamojo trakto gleivinės sluoksnių, vartojami kartu su, prieš ar po Cymevene, gali sukelti bendrą papildomą toksinį efektą. Dėl kartu vartojamų vaistų, tokių kaip dapsonas, pentamidinas, flucitozinas, vinkristinas, vinblastinas, adriamicinas, amfotericinas B, trimetoprimo ir sulfametaksozolio derinių ar kitų nukleozidų analogų, galimo papildomo toksiškumo, gydymas Cymevene turi būti derinamas tik tuo atveju, jei potenciali nauda bus didesnė už galimą pavojų.

Probenecidas: gali padidinti gancikloviro koncentraciją serume.

Zidovudinas: Pacientai, sergantys AIDS, gali būti gydomi ar buvo gydomi zidovudinu. Kadangi tiek zidovudinas, tiek gancikloviras gali sukelti neutropeniją (granulocitopeniją) ir anemiją, rekomenduojama, kad minėti vaistai nebūtų duodami kartu tuomet, kai atliekamas pradinis gydymas gancikloviru. Be to, nedidelės pacientų grupės tyrimų duomenys rodo, kad palaikomasis gydymas gancikloviru ir zidovudinu, vartojant rekomenduojamas dozes, daugeliui pacientų sukelė sunkią neutropeniją. Dėl šių reiškinių pacientai turi būti reguliariai stebimi.

Didanozinas: Cymevene gali padidinti didanozino AUC (pradinis gydymas - maždaug 70%, palaikomasis - 50%). Būtina stebėti didanozino sukeliamus šalutinius reiškinius.

Imipenemas ir cilastatinas: Pacientams, kartu vartojusiems Cymevene ir imipenemą-cilastatiną, prasidėjo viso kūno traukuliai. Šių vaistų kartu vartoti nereikėtų, nebent nauda būtų didesnė už galimo pavojaus tikimybę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>