Vaistinis preparatas: Clopigamma
Puslapis: 7


Klopidogrelis – tai vaistas, kurio vienas metabolitų slopina trombocitų agregaciją. Tam, kad pasigamintų aktyvus metabolitas, slopinantis trombocitų agregaciją, klopidogrelis turi būti metabolizuojamas CYP450 fermentų. Aktyvus klopidogrelio metabolitas pasirinktinai slopina adenozindifosfato (ADP) jungimąsi prie trombocitų ADP receptorių, ADP negali aktyvinti glikoproteinų GPIIb/IIIa komplekso, todėl trombocitų P2Y12 agregacija slopinama. Dėl negrįžtamo klopidogrelio jungimosi prie fermentų, vaisto paveikti trombocitai pakinta visai jų gyvenimo trukmei (apytikriai 7 – 10 parų) ir trombocitų veikla tampa normali tik pasigaminus naujiems trombocitams. Trombocitų agregacija, sukelta kitokių negu ADP agonistų, taip pat slopinama, blokuojant padidėjusią organizme atpalaiduoto ADP sukeltą trombocitų aktyvaciją.

Kadangi aktyvaus metabolito sintezėje dalyvauja CYP450 fermentai, iš kurių kai kurie yra polimorfiniai arba gali būti slopinami kitų vaistų, taigi ne visiems pacientams pasireikš adekvatus trombocitų slopinimas.



Kartotina 75 mg klopidogrelio paros dozė labai slopina ADP sukeliamą trombocitų agregaciją jau pirmąją parą. Jį vartojant kartotinai, toks poveikis stiprėja ir nusistovi 3-7 parą. Poveikiui nusistovėjus, 75 mg paros dozė nuslopina agregaciją vidutiniškai 40-60 %. Nutraukus gydymą, per 5 paras trombocitų agregacija ir kraujavimo laikas dažniausiai palaipsniui grįžta į pradinį lygį.

Klopidogrelio saugumas ir veiksmingumas buvo vertintas 4 dvigubai aklų klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 80 000 pacientų - CAPRIE tyrimu, kuriuo palyginti klopidogrelis ir ASR, ir kitais trimis tyrimais.

Atliekant CAPRIE tyrimą, buvo gydyti 19 185 ligoniai, kuriems diagnozuota aterotrombozė: neseniai įvykęs miokardo infarktas (< 35 paros) arba išeminis insultas (prieš 7 ar daugiau parų, bet mažiau negu prieš 6 mėnesius) arba nustatyta periferinių arterijų liga (PAL). Visi klinikinio stebėjimo dalyviai buvo randomizuoti: 1-3 metus viena dalis pacientų kasdien gėrė 75 mg klopidogrelio, kita dalis - 325 mg ASR. Daugelis pacientų pirmosiomis dienomis po ūminio miokardo infarkto buvo gydyti ASR.

Klopidogrelis ženkliai mažino naujų išeminių reiškinių (miokardo infarkto, išeminio insulto ir mirčių nuo kraujagyslių ligų) dažnumą, lyginant su ASR. Atliekant analizę, paaiškėjo, jog klopidogreliu gydytiems ligoniams buvo 939, o ASR gydytiems ligoniams – 1 020 reiškinių (santykinis rizikos sumažėjimas (SRS) 8,7 % [95 % PI: 0,2-16,4]; p = 0,045); tai leidžia suvokti, kad iš 1 000 ligonių, gydytų dvejus metus, papildomai 10 ligonių (PI : 0-20) buvo apsaugoti nuo naujo išeminio reiškinio. Bendrojo mirtingumo, kaip antrinio kriterijaus, analizės duomenimis, reikšmingo skirtumo tarp klopidogrelio ir ASR nepastebėta (atitinkamai 5,8 % ir 6,0 %).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>