Vieną vakarą po gydytojų kongreso mes — penki medicinos žurnalistai — sėdėjome restorane. Gurkšnojome alų ir degtinę, o vienas mūsų gėrė vyną, praskiestą mineraliniu vandeniu. Iš automato pirkomės cigarečių,— visi buvome rūkoriai. Užsisakėme po kiaulienos kepsnį, nors visų mūsų svoris buvo gerokai per didelis.

Staiga vienas iš mūsų ėmė garsiai juoktis. Jis išvardino mūsų padarytas nuodėmes: rūkome, geriame, riebiai valgome, mažai judame, esame aptukę, neišsimiegoję. Jis tiesiog išvadino visus mus fariziejais, kurie giria vandenį, o geria vyną.

To galime ir nedaryti. Žinoma, mes nenorėjome leistis juodinami. Rimtai pasikalbėjome apie tai, ar

šiandien žmogus iš tikrųjų gali gyventi absoliučiai

sveikai, remdamasis iš dalies įrodytomis tiesomis. Jis gali:

— mesti rūkęs; taip jis neginčijamai sumažins riziką susirgti vėžiu;

— liautis gėręs svaigalus; taip tikrai rečiau sirgs vėžiu, kraujotakos, kepenų ir nervų ligomis;

— varloti mažiau riebalų, angliavandenių, apskritai maitintis saikingiau; tada jis nenutuks, kraujagyslės nesukalkės, nedidės kraujospūdis;

— kasdien sportuoti arba nors judėti, kol pavargs; taip jis išsaugos puikią kraujotaką, gerą organų aprūpinimą krauju;

— kiekvieną naktį miegoti mažiausiai aštuonias valandas, vengti nereikalingo triukšmo, monotoniškų garsų ir taip geriausiai pasirūpinti savo nervais.

To negalime išvengti. Tuo tarpu žmogui pačiam neįmanoma:

— išsigelbėti nuo didmiesčių nesveiko oro, pramonės įmonių užterštos žemės, vandenų ir modernaus gyvenimo neišvengiamai keliamo triukšmo;

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą