Puslapis: 7

Nė viena šalis pasaulyje neturi tiek natūralių mineralinio vandens šaltinių kiek VFR. Daugiau negu 300 versmių trykšta iš jos žemės gelmių — daugiausia Vidurio Vokietijos kalnuose — ir teka į butelius pilstymo vietose.

Iš vokiečių žemių jau antikos laikais romėnai uždaruose molio induose gabeno vandenį net į Romą, nes savo tėvynėje tokio gero neturėjo. Jie statė vandentiekius (akvedukus) nuo versmių į miestus (pavyzdžiui, iš Eifelio į Kelną). Jie dėkojo šaltinių dievams ir mėtė monetas į gydančias ir gaivinančias versmes.

Viduramžiais vokiečių kunigaikščių ir karalių rūmuose mineralinių šaltinių vanduo buvo vertinamas taip pat kaip vynas. Garsioje praeito šimtmečio knygoje apie gerą elgesį visuomenėje ir prie stalo „Kilmingų panelių paskirtis ir auklėjimas" (Leipcigas, 1847 m.) nurodoma, kad dengiant kiekvieną stalą būtinai būtų „stiklai vandeniui arba vandens ir vyno mišiniui". Kol neturėta pigių transporto priemonių vežioti mineraliniam vandeniui į tolesnes vietas, jis buvo pasiturinčių sluoksnių privilegija.

Vanduo, turintis skonį. Vanduo iš tikrųjų ne visada vienodas, kaip ne vienodai skanios yra žuvys ir mėsa. Kas nuolatos geria mineralinį vandenį, ima netrukus gerai jausti jo skonį, panašiai kaip ir alaus mėgėjai, vyno ar viskio žinovai. Kai kam jis labiau patinka su šiek tiek daugiau ar mažiau sodos, kai kam—be jos. Mineralinių medžiagų kiekį galime pasirinkti pagal skonį. Sau labiausiai tinkantį vandenį, kaip ir labai daug kitų dalykų, atrandame tiktai išbandydami.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą