Vaistinis preparatas: Dexamethason Krka
Puslapis: 4


4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas deksametazonui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Ūminės virusinės, bakterinės ir sisteminės grybelinės infekcinės ligos, kol netaikomas atitinkamas gydymas.

Kušingo sindromas.

Skiepai gyvomis vakcinomis.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientus ir (arba) jais besirūpinančius asmenis būtina perspėti, kad vartojant sisteminio poveikio steroidų, gali atsirasti psichikos reakcijų, kurios gali būti sunkios (žr.4.8 skyrių). Simptomų paprastai atsiranda per kelias dienas ar savaites nuo gydymo pradžios. Jei vartojama didelė dozė arba yra didelė ekspozicija, minėto poveikio rizika gali būti didesnė (taip pat žr. 4.5 skyriuje pateiktus duomenis apie farmakokinetinę sąveiką, galinčią didinti nepageidaujamo poveikio riziką), tačiau remiantis vartojama doze reakcijos pradžios, pobūdžio, sunkumo ir trukmės prognozuoti negalima. Daugumą reakcijų išnyksta sumažinus dozę arba nutraukus gydymą, tačiau gali prireikti specifinio gydymo. Pacientus ir (arba) jais besirūpinančius asmenis būtina perspėti, kad atsiradus nerimą keliančių psichologinių simptomų (ypač pasireiškus depresinei nuotaikai ar atsiradus minčių apie savižudybę), būtina kreiptis į medikus. Be to, pacientus ir (arba) jais besirūpinančius asmenis būtina perspėti, kad psichikos sutrikimų gali atsirasti sisteminio poveikio steroidų vartojimo nutraukimo metu arba iš karto po jo, tačiau tokios reakcijos nedažnos. Ypač atidžiai būtina stebėti ligonius, kuriems (ar jų pirmos eilės giminaičiams) jau buvo sunkių afektinių sutrikimų, įskaitant maniakinį depresinį sutrikimą ir su steroidų vartojimu susijusią psichozę. Nepageidaujamo poveikio riziką galima sumažinti iki minimalios, jei minimalų laikotarpį vartojama mažiausia veiksminga paros dozė , kuri išgeriama iš karto ryte (arba, jei įmanoma, dozė geriama iš karto ryte kas antrą parą). Siekiant nustatyti ligos aktyvumą atitinkančią dozę, pacientą būtina dažnai tirti.

Parenteraliai pavartojus kortikosteroidų, retais atvejais gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcija, todėl prieš jų vartojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (ypač jei alerginę reakciją jau buvo sukėlęs kitas vaistas).

Buvo sunkių po gliukortikoidų pavartojimo atsiradusių anafilaktoidinių reakcijų, pvz., balso aparato edemos, dilgėlinės ir bronchų spazmo atvejų, ypač pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi alergija. Jei pasireiškia anafilaktoidinė reakcija, rekomenduojama nedelsiant į veną lėtai suleisti 0,10,5 ml adrenalino 1:1000 tirpalo (0,10,5 mg adrenalino, atsižvelgiant į kūno svorį), į veną sušvirkšti aminofilino ir, jei reikia, pradėti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>