Vaistinis preparatas: Elidel
Puslapis: 9


Kraujo plazmos baltymų in vitro tyrimai parodė, kad 99,6% pimekrolimuzo susijungia su kraujo plazmos baltymais. Didžioji dalis pimekrolimuzo susijungia su skirtingais lipoproteidais.

Metabolizmas

Sveikiems žmonėms, vieną kartą išgėrusiems radioaktyviąja medžiaga žymėto pimekrolimuzo, didžiausia dozės dalis kraujyje buvo su veikliąja medžiaga susijusių junginių forma, be to, nustatyta daug kitokių vidutinio poliškumo metabolitų, kurių tikriausiai atsiranda vaisto O-demetilinimo ir oksidacijos reakcijų metu.

Tyrimų in vitro metu vaisto metabolizmo žmogaus odoje nepastebėta.

Šalinimas

78,4% su veikliąja medžiaga susijusio radioaktyvumo išsiskyrė su išmatomis, 2,5% – su šlapimu. Iš viso išsiskyrė maždaug 80,9% radioaktyvumo. Šlapime nepakitusio pimekrolimuzo nerasta, išmatose jo buvo mažiau nei 1% radioaktyvia medžiaga žymėto kiekio.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų geriamosios preparato formos lėtinio toksinio poveikio, toksinio poveikio dauginimuisi bei gebėjimo skatinti kancerogeninį poveikį tyrimų metu daug didesnis kiekis, negu vartojamas žmogui, sukėlė poveikį, kuris turėtų būti nereikšmingas klinikai. Pimekrolimuzas neturi potencialo sukelti genotoksinį, antigeninį, fototoksinį, fotoalerginį ar fotokancerogeninį poveikį. Embriono ir vaisiaus vystymosi tyrimų su žiurkėmis ir triušiais bei kancerogeninio poveikio tyrimų su pelėmis duomenimis, tepamas ant odos vaistas nedaro įtakos embriono ir vaisiaus vystymuisi, nesukelia kancerogeninio poveikio.

Lėtinio toksinio poveikio tyrimų su žiurkių patinais ir patelėmis (gyvūnams kasdien buvo sugirdoma 10 mg/kg kūno svorio arba 40 mg/kg kūno svorio dozė, t.y. 20 arba 60 kartų didesnė už didžiausią ant žmogaus odos tepamą dozę) metu atsirado dauginimosi organų bei lytinių hormonų veiklos pokyčių, kuriuos patvirtino vaisingumo tyrimų duomenys. Didžiausia dienos dozė, nesukelianti nepageidaujamo poveikio (NOAEL) patelių vaisingumui, yra 10 mg/kg kūno svorio (20 kartų didesnė už didžiausią ant žmogaus odos tepamą dozę). Embriotoksinio poveikio tyrimų su triušių patelėmis, kurios vartojo 20 mg/kg kūno svorio dozę (7 kartus didesnę už didžiausią ant žmogaus odos tepamą dozę), metu pastebėtas su didesniu rezorbcijos laipsniu susijęs toksinis poveikis patelei; vidutinis gyvų embrionų kiekis nepakito.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>