Vaistinis preparatas: Perindopril/Indapamide Servier
Puslapis: 7


Kai kuriems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydomiems pacientams buvo pastebėtas kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas. Hiperkalemijos išsivystymo rizikos faktoriai: inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, didesnis nei 70 metų amžius, cukrinis diabetas, gretutinės būklės, ypač dehidracija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai arba kalio druskų pakaitalai, arba kitų kalio koncentraciją kraujyje didinančių vaistų (pvz., heparino) vartojimas. Dėl kalio pakaitalų, kalį sulaikančių diuretikų arba kalio turinčių druskų pakaitalų vartojimo gali gerokai padidėti kalio koncentracija kraujyje, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Jei manoma, kad galima tinkamai vartoti anksčiau minėtus vaistus, juos vartoti reikia atsargiai ir dažnai matuoti kalio koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Priemonės, susijusios su indapamido vartojimu

Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra

Natris

Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia matuoti prieš gydymą indapamidu ir reguliariai gydymo metu. Vartojant bet kokio diuretiko, galimas natrio kiekio sumažėjimas, kurio pasekmės gali būti sunkios. Pradžioje toks sumažėjimas gali būti besimptomis, todėl labai svarbu reguliariai matuoti natrio kiekį kraujyje. Senyviems žmonėms ir ligoniams, sergantiems kepenų ciroze, jį būtina matuoti dažniau (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Kalis

Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir panašiai kaip jie veikiančių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio mažėjimas organizme ir hipokalemija. Nuo hipokalemijos pasireiškimo (kalio < 3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių ligonius, pvz., senyvus ir prastai besimaitinančius žmones (nepaisant to, ar jie vartoja vieno, ar kelių preparatų) bei pacientus, sergančius su pilvo vandene (ascitu) ir edema susijusia kepenų ciroze, širdies vainikinės kraujotakos ar širdies funkcijos nepakankamumu. Minėtų būklių metu hipokalemija stiprina rusmenės preparatų toksinį poveikį, todėl didėja aritmijos rizika.

Žmonės, kurių elektrokardiogramos QT intervalas ilgas (paveldėtas arba jatrogeninis), irgi priklauso rizikos grupei. Hipokalemija, kaip ir bradikardija, veikia kaip veiksnys, skatinantis sunkią aritmiją, ypač torsades de pointes aritmiją, kuri gali būti net mirtina.

Visais minėtais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje, o pirmą matavimą būtina atlikti pirmą gydymo savaitę. Jeigu kalio kiekis sumažėja, jį reikia sunormalinti.

Kalcis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>