Vaistinis preparatas: Žmogaus normalusis imunoglobulinas NKC
Puslapis: 3


Kai kurios sunkios nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su infuzijos greičiu. Rekomenduojamo infuzijos greičio, nurodyto 4.2 skyriuje, privaloma griežtai laikytis. Infuzijos metu būtina atidžiai stebėti pacientų būklę bei bet kokius nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo požymius.

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti dažniau:

kai infuzijos greitis per didelis,

pacientams su hipogamaglobulinemija arba agamaglobulinemija su IgA stoka arba be jos,

kai pacientams pirmą kartą infuzuojama žmogaus normalaus imunoglobulino arba, retais atvejais, kai pereinama prie žmogaus normalaus imunoglobulino, arba padaryta ilga pertrauka po ankstesnės infuzijos.

Tikrosios padidėjusio jautrumo reakcijos yra retos. Jos gali pasitaikyti labai retais IgA stokos atvejais dėl anti-IgA antikūnų.

Retais atvejais žmogaus normalus imunoglobulinas gali sukelti kraujospūdžio kritimą su anafilaksine reakcija, netgi tuomet, kai ankstesnę žmogaus normalaus imunoglobulino infuziją pacientas toleravo normaliai.

Galimų komplikacijų dažnai galima išvengti, kai:

įsitikinama, kad pacientui nėra padidėjusio jautrumo žmogaus normaliam imunoglobulinui, pirmą kartą infuzuojant preparatą lėtai (0,024 ml/kg/min),

infuzijos metu paciento būklė atidžiai stebima dėl bet kokių galimų simptomų. Kai pacientas nėra vartojęs žmogaus normalaus imunoglobulino, kai keičiamas gydymas alternatyviu intraveniniu imunoglobulinu arba nuo ankstesnės infuzijos praėjo ilgas laiko tarpas, pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos reikia labai įdėmiai stebėti jo būklę, siekiant pamatyti galimus nepageidaujamos reakcijos požymius. Visus kitus pacientus po infuzijos reikia stebėti mažiausiai 20 minučių,

gydant pacientus, sergančius latentiniu diabetu (galima laikina gliukozurija), cukriniu diabetu arba mažai cukraus vartojančius asmenis, atsižvelgiama į tirpale esančios gliukozės kiekį (0,5 g vienam IgG gramui).

Klinikiniais duomenimis įrodytas ryšys tarp intraveninio imunoglobulino vartojimo ir tokių tromboembolinių komplikacijų kaip miokardo infarktas, insultas, plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė; tai siejama su santykinai padidėjusiu kraujo klampumu dėl didelio imunoglobulinų kiekio sušvirkštimo padidėjusios rizikos pacientams. Laikantis atsargumo, reikia intraveninį Ig skirti vartoti ir infuzuoti pacientams, turintiems antsvorio ir asmenims su padidėjusia trombozių rizika – senyviems pacientams, sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu, anamnezėje nurodžiusiems kraujagyslių ligas ar trombozes, sergantiems įgytais ar paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pacientams po kaulų lūžių su ilgu imobilizacijos laikotarpiu, esant sunkiai hipovolemijai, sergant ligomis, kurių metu padidėja kraujo klampumas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>