Puslapis: 2

Kad suvoktume, kas yra kvėpavimas, turime šį tą žinoti apie jo fiziologinius bei fizinius procesus. Įkvėpdami mes įtraukiame su oru deguonies į savo plaučius, o iškvėpdami atiduodame anglies dioksidą. Deguonies prisisotinęs kraujas per jį perduodančių arterijų sistemą pasklinda po visą kūną, pasiekdamas kiekvieną jo ląstelę. Po pasikeitimo dujomis, t. y. po išorinio kvėpavimo proceso, vyksta vidinis kvėpavimo procesas — deguonies atidavimas ląstelėms ir tuo pačiu CO2 perėmimas iš ląstelių. Tada kraujas venų sistema grįžta atgal į plaučius, ir visas procesas prasideda iš naujo.

Kvėpavime aktyviai dalyvauja daugybė raumenų. Didžiausias iš jų yra kvėpavimo raumuo — diafragma, kuri įkvepiant nusileidžia žemyn, o iškvepiant pakyla aukštyn. Todėl pilvas įkvepiant išsipučia, o iškvepiant įdumba.

Labai svarbu, kad šie kvėpavimo procesai būtų suprantami kaip nedaloma visuma, kad žmogus pasijustų tapatus su savo kvėpavimu ir savo kvėpavime, tuo periodišku aukštyn—žemyn, tuo ramiai kylančiu ir vėl nuslūgstančiu vilnijimu. Mes kalbame pagal kvėpavimo bangas! Mūsų kalba — sklandi ir skambi — perduodama, išsakoma, formuluojama. Kvėpuojame laisvai, kalbame laisvai, esame laisvi — šią savybę galime įgyti ir išlavinti padedant autogeninei treniruotei.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą