Visus autogeninės treniruotės pratimus apima kvėpavimo pratimas, kurį čia specialiai pateikiame ketvirtuoju iš eilės.

Jau pats pirmasis kvėpavimo savitaigos kreipinys — ramiai iškvėpti — pabrėžia ramybę, yra tarsi įvadas į ją. Ramiai kvėpuoti, ramiai kalbėti, būti susikaupus — jau gana iškalbinga minčių seka. Žmogui, kuris iš baimės „šniokštuoja", reikia pabandyti padėti kvėpuoti lėtai ir ritmingai, taip jį nuraminti ir išblaškyti tokiu atveju dažniausiai maudžiančią baimę.

„Kvėpavimas visiškai ramus" — tokia yra savitaigos formulė kvėpavimui. Žmogus turi sąmoningai suvokti savo kvėpavimą, kvėpavimo ritmą, turi pajusti kvėpavimo poveikį. Jis turi mokėti kvėpuoti automatiškai, turi pajusti, kad jis lengvai kvėpuoja.

Įsivaizduodamas kvėpavimo ritmą, pavyzdžiui, banguojantį javų lauką, vėjyje siūbuojančias medžių viršūnes ar į krantą besiplakančias jūros bangas, pratimą darantis žmogus vidujai susikaupia giliai kvėpuoti. Koncentruota savitaiga — kvėpavimas visiškai ramus — jam sukelia begalybės pojūtį. Tuo metu pratimais užsiiminėjančioje „aš" kukliai pasitraukia į šalį ir užleidžia vietą visa apimančiam savireguliavimo principui.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą