Vaistinis preparatas: Lamisil
Puslapis: 2


Lamisil papurkšta vieta gali parausti, niežėti ar dilgčioti, tačiau dėl to preparato vartojimą nutraukti reikia retai. Minėtus simptomus būtina skirti nuo alerginės reakcijos, pvz., niežulio, išbėrimo, pūslinių arba rauplių atsiradimo, kadangi dėl jos preparato vartojimą reikia nutraukti.

4.9 Perdozavimas

Lamisil purškalo perdozavimo atvejų nebuvo. Per apsirikimą jo išgėrus, galimas

toks pat poveikis kaip ir apsinuodijus Lamisil tabletėmis (pvz., galvos arba epigastriumo skausmas, pykinimas, galvos svaigimas). Reikia nepamiršti, kad medikamento sudėtyje yra 23,5 ( alkoholio.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė ( lokalaus poveikio priešgrybelinis preparatas, ATC kodas ( D01 A.

Terbinafinas yra alilamino grupės plataus poveikio priešgrybelinis preparatas. Jis veiksmingas gydant dermatomicetų, pvz., trichofitonų (pvz., Trichophyton rubrum, Trichophyton mentagrophytes, Trichophyton verrucosum, Trichophyton violaceum), Microsporum canis bei Epidermpyton floccosum grybelių sukeltas odos ligas.

Dermatomicetams ir pelėsiniams grybeliams baktericidinį poveikį daro maža terbinafino koncentracija. Vieniems mieliagrybiams (pvz., Pityrosporum orbiculare arba Malassezija furfur) preparatas daro fungicidinį, kitiems ( fungistazinį poveikį (priklauso nuo grybelių rūšies).

Terbinafinas grybelių ląstelėse trikdo sterolio biosintezės pradžią. Dėl to atsiranda ergosterolio trūkumas, ląstelėse susikaupia skvaleno ir grybelis žūva. Terbinafinas slopina grybelių ląstelių membranoje esančią skvaleno epoksidazę. Kadangi su citochromo P 450 fermentų sistema šis fermentas nesusijęs, todėl hormonų ar kitų vaistų metabolizmui terbinafinas poveikio nedaro.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Papurškus Lamisil purškalu žmogaus odą, rezorbuojama mažiau nei 5 ( terbinafino dozės, vadinasi, į sisteminę kraujotaką preparato patenka labai mažai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ilgalaikių (trukusių ne ilgiau kaip 1 metus) tyrimų metu enteriniu būdu vartojamos ne didesnės kaip 100 mg/kg kūno svorio paros dozė žiurkėms ir šunims pastebimo toksinio poveikio nesukėlė. Nustatyta, kad didelės enteriniu būdu vartojamos dozės poveikio organai “taikiniai” yra kepenys ir galbūt inkstai.

2 metus trukusių kancerogeninio poveikio tyrimų metu pelių patinams, enteriniu būdu vartojusiems 130 mg/kg kūno svorio paros dozę, ir patelėms, enteriniu būdu vartojusioms 156 mg/kg kūno svorio paros dozę, auglių ar kitokių nuo preparato poveikio priklausomų pokyčių neatsirado. Žiurkių patinams, 2 metus enteriniu būdu vartojusiems didžiausią tirtą paros dozę, t. y. 69 mg/kg kūno svorio, padaugėjo kepenų auglių atsiradimo atvejų. Manoma, kad minėtas pokytis gali būti susijęs su peroksizomos proliferacija ir kad jis yra specifinis gyvūnų rūšiai, kadangi minėtų tyrimų metu pelėms bei kitų tyrimų metu pelėms, šunims ir beždžionėms jis nepasireiškė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>