Vaistinis preparatas: FOSRENOL
Puslapis: 14


Lantanas jungiasi su maisto išskiriamu fosforu skrandyje bei viršutinėje plonajo žarnyno dalyje. FOSRENOL terapinis efektyvumas nepriklauso nuo lantano koncentracijos kraujo plazmoje.

Lantanas randamas gamtoje. III fazės klinikinių tyrimų metu, matuojant natūralius lygius pacientams, sergantiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu ir gydomiems ne lantano karbonato hidratu, buvo nustatyta <0,05 – 0,9 ng/mL koncentracija plazmoje, ir <0,006-1 (g/g – kaulų biopsiniuose mėginiuose.

Absorbcija

Lantano karbonato hidratas yra mažai tirpus vandenyje (<0,01 mg/mL kai pH 7,5) ir paprastai yra minimaliai absorbuojamas vartojant per burną. Absoliutus biologinis prieinamumas, vartojant per burną, yra <0,002%.

Sveikiems pacientams išgėrus 250 ? 1000 mg lantano plazmos AUC ir Cmax didėjo priklausomai nuo dozės. Priklausomybė nebuvo proporcianali, o daugiau priklausė nuo ištirpusio medžiagos kiekio. Pusinė elimanacija sveikiems žmonėms buvo 36 valandos.

Inkstų dialize gydomiems pacientams, kuriems 10 dienų tris kartus per dieną buvo skiriama 1000 mg lantano dozė, vidutinė ((sd) maksimali plazmos koncentracija buvo 1,06 ((1,04) ng/mL, o vidutinė AUClast – 31,1 (( 40,5) ng.h/mL. Remiantis reguliarių kraujo tyrimų, kuriuose dalyvavo 1707 pacientai, gydomi inkstų dialize, rezultatais, buvo nustatyta, jog vartojant lantano karbonato hidratą ne daugiau kaip 2 metus lantano koncentracija plazmoje nepadidėjo.

Pasiskirstymas

Nustatyta, jog lantanas nesikaupia pacientų ar gyvūnų plazmoje, vartojant lantano karbonato hidratą per burną. Maža per burną vartojamo lantano absorbuota dalis plačiai susijungia su plazmos baltymais (>99,7%). Tyrimai su gyvūnais parodė, kad absorbuotas lantanas plačiai pasiskirsto į somatinius audinius, ypač kaulus, kepenis ir skrandžio bei žarnų traktą, įskaitant mezenterinius limfmazgius. Ilgalaikių tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė, jog kai kuriuose audiniuose (įskaitant skrandžio ir žarnų traktą, kaulus ir kepenis), lantano koncentracija laikui bėgant išaugo keletą kartų daugiau lyginant su lantano koncentracija plazmoje. Kai kuriuose audiniuose (pvz.: kepenyse) lantano koncentracija buvo pastovi, tuo tarpu skrandžio ir žarnų trakte ji didėjo viso gydymo metu. Lantano koncentracijos audiniuose pokyčiai po gydymo nutraukimo skyrėsi priklausomai nuo audinio. Gana didelė lantano koncentracijos dalis išliko audiniuose ilgiau nei 6 mėnesius nuo vartojimo pabaigos (kauluose ? (100% (tyrimai su žiurkėmis) ir (87% (tyrimai su šunimis); kepenyse ? (6% (tyrimai su žiurkėmis) ir (82 % (tyrimai su šunimis)). Ilgalaikiai tyrimai su gyvūnais, naudojant dideles per burną vartojamas lantano karbonato dozes, neaptiko jokių audiniuose susikaupusio lantano šalutinių poveikių (žr. 5.3) (daugiau informacijos apie lantano koncentracijų pokyčius kaulų biopsijose, paimtose iš inkstų dializės pacientų praėjus vieneriems gydymo metams, naudojant lantaną bei naudojant fosfatą prijungiančias medžiagas (kurių sudėtyje yra kalcio), žr. 5.1 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>