Vaistinis preparatas: Valsacombi
Puslapis: 2


Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas ?30 ml/min.), dozės keisti nereikia. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, Valsacombi gydyti negalima, kadangi preparate yra hidrochlorotiazido (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir nėra cholestazės, valsartano dozė negali būti didesnė kaip 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Valsacombi gydyti negalima (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyvi žmonės

Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.

Vaikai ir paaugliai

Valsacombi nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas valsartanui, hidrochlorotiazidui, kitiems preparatams, kuriuose yra sulfonamidų darinių, arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.

Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), anurija.

Į gydymą nereaguojanti hipokalemija, hiponatremija, hipokalcemija ir simptominė hiperurikemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Elektrolitų koncentracijos serume pokyčiai

Valsartanas

Valsartano vartoti kartu su kalio papildais, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, kuriuose yra kalio, ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentraciją (heparinu ir kt.), nerekomenduojama. Būtina tinkamai stebėti kalio koncentraciją.

Hidrochlorotiazidas

Gauta pranešimų apie hipokalemiją gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu. Rekomenduojama dažnai tirti kalio koncentraciją serume.

Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, buvo susijęs su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės atsiradimu. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir gali sukelti hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio išsiskyrimą, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija.

Visiems diuretikais gydomiems ligoniams būtina periodiškai (tinkamais intervalais) tirti elektrolitų koncentraciją kraujo serume.

Pacientai, kurių organizme trūksta natrio ir (arba) skysčių

Pacientai, gydomi tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, turi būti stebimi, ar neatsiranda klinikinių skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų požymių.

Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (arba) skysčių trūkumas, pvz., vartojantiems didelę diuretikų dozę, pradėjus gydymą valsartanu ir hidrochlorotiazidu, retai gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Natrio ir (arba) skysčių trūkumą reikia koreguoti prieš gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>