Vaistinis preparatas: Doxorubicin EBEWE
Puslapis: 2


Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės paprastai mažinti nereikia.

Pacientai, kuriems yra širdies sutrikimų rizika

Žmonėms, kuriems toksinio poveikio širdžiai pasireiškimo rizika yra didesnė, vienkartinę doksorubicino dozę į veną reikia ne švirkšti, bet nepertraukiamai infuzuoti 24 valandas. Taip vartojant, toksinis poveikis širdžiai pasireiškia rečiau, o terapinis veiksmingumas nemažėja. Tokiems pacientams prieš kiekvieną infuziją būtina matuoti kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakciją.

Didėjant bendrai suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos rizika. Bendros 450 -550 mg/m2 kūno paviršiaus dozės viršyti negalima.

Ligoniams, kurie serga širdies liga arba kurių širdies ar tarpusienio sritis buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, bendra dozė neturi būti didesnė kaip 400 mg/m2 kūno paviršiaus (būtina sekti tokių ligonių širdies funkciją, žr. 4.4 skyrių).

Kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo vėžio rekomenduojama doksorubicino dozė yra 50 -75 mg/m2 kūno paviršiaus. Kompleksinio gydymo metu dėl adityvaus poveikio galimas stipresnis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas.

Dozavimas vaikams

Vaikus reikia gydyti mažesne doze, kadangi jiems toksinio poveikio širdžiai, ypač uždelsto, rizika yra didesnė, todėl gydymo metu rekomenduojama sekti jų širdies funkciją. Galimas toksinis poveikis mieloidiniam audiniui, kuris stipriausias būna 10 - 14 dienomis po doksorubicino suleidimo. Po to kaulų čiulpų funkcija greitai atsigauna, kadangi vaikų, palyginti su suaugusiais žmonėmis, kaulų čiulpų rezervas yra didelis.

Paviršinė šlapimo pūslės karcinoma, karcinoma savo buvimo vietoje

Į šlapimo pūslę rekomenduojama steriliu kateteriu instiliuoti 50 mg doksorubicino dozę, atskiestą 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo. Pradžioje tokią dozę reikia instiliuoti kas savaitė, vėliau - kas mėnesį. Optimali gydymo trukmė nenustatyta. Gydyti galima 6 - 12 mėnesių.

Kadangi iš šlapimo pūslės į sisteminę kraujotaką doksorubicino patenka labai mažai, todėl didžiausios bendros dozės apribojimas, kurio būtina laikytis medikamento leidžiant į veną, netaikomas.

Doksorubicino tirpalo leidžiant į veną, būtina saugoti, kad jo nepatektų šalia jos, kadangi gali pasireikšti lokali audinių nekrozė ir tromboflebitas.

Doksorubicino tirpalą draudžiama švirkšti po oda, į raumenis ar subarachnoidinį tarpą arba ilgai infuzuoti į veną.

Doksorubicino tirpalą sumaišius su heparinu arba 5-fluoruracilu, atsiranda nuosėdų, vadinasi, su jokiu medikamentu jo maišyti negalima.

4.3 Kontraindikacijos

( Ženklus mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, pvz., atsiradęs dėl ankstesnio gydymo nuo vėžio;

( prieš pradedant gydyti buvo širdies nepakankamumas arba yra ūminis širdies nepakankamumas;

( pacientas buvo gydytas didžiausia bendra doksorubicino arba daunorubicino doze;

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>