Vaistinis preparatas: Doxorubicin EBEWE
Puslapis: 3


( žandų gleivinės opos (įspėjamieji jų simptomai yra gleivinės deginimas; jeigu jis atsiranda, medikamento leisti nepatariama);

( moteris nėščia arba krūtimi maitina kūdikį;

( padidėjęs organizmo jautrumas doksorubicinui, panašios cheminės sudėties preparatams arba bet kuriai pagalbinei doksorubicino koncentrato infuziniam tirpalui medžiagai.

Į šlapimo pūslės karcinoma sergančių ligonių, kurių neįmanoma kateterizuoti dėl šlaplės susiaurėjimo, šlapimo pūslę doksorubicino tirpalo instiliuoti negalima. Jo nerekomenduojama instiliuoti ir tuo atveju, jeigu vėžys yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, yra šlapimo pūslės uždegimas arba jeigu šlapimo organuose yra infekcija.

4.4 Spacialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrosios atsargumo priemonės

Doksorubicino galima infuzuoti tik gydytojui, turinčiam gydymo chemoterapiniais medikamentais patirtį, prižiūrint. Kadangi pacientą būtina atidžiai prižiūrėti ir sekti laboratorinių tyrimų duomenis, todėl patariama nors pirmos gydymo fazės metu jį paguldyti į ligoninę. Prieš gydymą doksorubicinu reikia ištirti širdies ir kepenų funkciją ir padaryti svarbiausius kraujo tyrimus.

Reikia tinkamai gydyti atsiradusį pykinimą, vėmimą ir mukozitą, kurie dažnai būna itin sunkūs.

Į raumenis ar po oda doksorubicino švirkšti negalima.

Ekstravazacija

Patekęs šalia venos doksorubicinas sukelia sunkią progresuojančią audinių nekrozę. Ekstravazacijos simptomai yra injekcijos vietos skausmas ir deginimas. Tokiu atveju preparato leidimą būtina tuoj pat sustabdyti, o tirpalo likutį suleisti į kitą veną. Ant ekstravazacijos vietos reikia uždėti ledo, užpilti daug izotoninio natrio chlorido tirpalo, į audinius suleisti kortikosteroidų arba 8,4( natrio vandenilio karbonato tirpalo. Nevienodai sėkmingai buvo gydyta dimetilsulfoksidu. Pažeistą vietą galima tepti 1( hidrokortizono kremu. Būtina kreiptis į plastinės chirurgijos specialistą, kad jis nustatytų, ar nereikia pažeistus audinius plačiai išpjauti.

Toksinis poveikis širdžiai

Nustatyta, jog gydant antraciklinais, atsiranda nuo didžiausios bendros jų dozės priklausomos kardiomiopatijos rizika, todėl bendros 450 - 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozės viršyti negalima. Suvartojus didesnę dozę, gerokai padidėja širdies nepakankamumo rizika. Svarbiausia priemonė, padedanti išvengti toksinio doksorubicino poveikio širdžiai pasireiškimo, yra bendros suvartojamos dozės mažinimas. Toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti tachikardija, EKG pokyčiu ar širdies nepakankamumu, kuris gali prasidėti staiga ir be įspėjamųjų EKG pokyčių net kelių mėnesių ar metų laikotarpiu po gydymo. Pacientams, doksorubicinu gydytiems nuo vėžio, širdies nepakankamumo pasireiškimo rizika išlieka visą gyvenimą. Doksorubicino sukeltas širdies nepakankamumas gali būti atsparus įprastiniams medikamentams.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>