(psychosis maniacodepressiva)

Šiai psichozei būdinga periodiškai besikeičianti nuotaika. Skiriamos dvi ligos fazės:

1. M a n i a k i n ė fazė pasireiškia pakilia nuotaika, pagreitėjusia minčių eiga ir noru nuolat ką nors veikti. Ligoniai linksmi, viskuo patenkinti, turi norą puoštis, dainuoti, šokti. Padidėja potraukis prie priešingos lyties asmenų, lengvai užmezga atsitiktines pažintis ir net gali išprievartauti. Dažnai pradeda girtauti. Bet kokios nelaimės nesutrikdo jų geros nuotaikos.

Eina, dirba, vieno darbo nebaigę imasi kito ir nejaučia darbe jokios atsakomybės. Miega labai trumpai, daugiausia apie porą valandų per parą, ir nejaučia nuovargio. Vyrauja pasyvus dėmesys, ir kiekviena smulkmena patraukia jų dėmesį.

Minčių daug, jų eiga greita. Kadangi pagreitėjęs mąstymas, ligonis nuo vienos minties peršoka prie kitos, greit kalba, eiliuoja, dainuoja. Galimos didybės kliedėjimo idėjos. Save laiko gerais rašytojais, poetais, įžymiais dainininkais, architektais, galinčiais dirbti įvairų darbą ir t. t. Atmintis kiek pagerėja. Kartais dėl labai greitos minčių eigos kalba darosi nesuprantama.

2. D e p r e s i n ė fazė pasireiškia bloga nuotaika, minčių eigos sulėtėjimu ir motoriniu slopinimu. Ligoniai būna liūdni, nemato gyvenimo prasmės, niekas jų nedžiugina. Netenka noro ką nors veikti. Veidas — nusiminęs. Blogesnė nuotaika būna rytais ir kiek pagerėja į vakarą. Ligoniai pergyvena, kad nebesugeba pergyventi, kaip anksčiau, ir neretai bando nusižudyti.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą