Puslapis: 2

Kalba tyliu monotonišku balsu, labai lėtai, su pauzėmis. Į klausimus atsako ne iš karto, o kartais ir visai neatsako. Mažai judrūs, dauguma jų visą laiką sėdi ar guli. Kartais visai nustoja judėti, sunkiai ir ne visada išpildo gydytojo nurodymus, kaip, pavyzdžiui, parodyti liežuvį, nusirengti. Neretai ligoniai teigia, kad jie esą nusikaltėliai, juos reikią sunaikinai ar atiduoti teismui. Gali išsivystyti motorinis nerimas: ligoniai nenusėdi vienoje vietoje, veržiasi bėgti, laužo sau rankas. Pagreitėja ir minčių eiga. Šioje būsenoje ligoniai ypač pavojingi, nes neretai nusižudo. Juos būtina stacionarizuoti.

Depresinės fazės metu pastebimi ir somatiniai sutrikimai, kurie pasireiškia vadinamąja P r o t o p o p o v o t r i a d a . Tai padažnėjęs pulsas, išplėsti vyzdžiai ir vidurių užkietėjimas.

Eiga. Liga dažniausiai prasideda jaunystėje (sulaukus 20—25 metų). Moterys serga dažniau. Atskirų priepuolių trukmė įvairi, vidutiniškai 4—8 mėnesiai (nuo kelių savaičių iki metų ir ilgiau). Ligos fazės gali kaitaliotis įvairiai. Gali tam pačiam ligoniui būti tik maniakinė ar depresinė fazė. Gali vieno priepuolio metu būti maniakinė, o kito — depresinė fazė. Gali priepuolis prasidėti maniakine faze, o ši — pereiti į depresinę, ar atvirkščiai. Tarp ligos priepuolių būna šviesūs1 periodai, kurių metu išnyksta visi psichozės reiškiniai, visai nelieka psichikos sutrikimų. Be to, būdinga tai, kad, nepaisant priepuolių gausumo ir trukmės, niekada asmenybė nedegraduoja.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą