Vaistinis preparatas: TEVETEN PLUS
Puslapis: 6


Mažindami skrandžio ir žarnyno peristaltiką bei ilgindami skrandžio išsituštinimo laiką, padidina tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą.

Antidiabetinius vaistinius preparatus (geriamieji preparatai, insulinas):

Gydymas tiazidiniais diuretikais gali įtakoti gliukozės toleravimą. Gali tekti koreguoti antidiabetinių vaistų dozes (žr.4.4 skyrių).

Metforminą:

Metformino reikėtų vartoti atsargiai, nes galima laktatinės acidozės rizika, kuri kyla dėl galimo hidrochlorotiazido sukeliamo inkstų veiklos sutrikimo.



Beta adrenoblokatorius ir diazoksidą:

Tiazidiniai diuretikai gali sustiprinti beta blokatorių ir diazoksido hiperglikeminį poveikį.

Simpatikomimetikus (pvz., norepinefrinas):

Gali susilpnėti simpatomimetikų poveikis.

Vaistinius preparatus nuo podagros (probenicidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis):

Hidrochlorotiazidas gali didinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume, todėl gali prireikti koreguoti vaistų nuo podagros dozę. Gali tekti didinti probenicido ar sulfinpirazono dozę.

Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant alopurinolio, gali dažniau pasireikšti pastarojo preparato sukeliamos padidėjusio jautrumo reakcijos.

Amantadino:

Tiazidiniai diuretikai gali padidinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio riziką.

Citotoksinių medžiagų (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas):

Tiazidiniai diuretikai gali sumažinti citotoksinių vaistinių preparatų pašalinimą pro inkstus ir taip sustiprinti mielosupresinį jų poveikį.



Tetraciklinų:

Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant tetraciklinų, didėja pastarųjų preparatų sukeliamo šlapalo kiekio kraujyje didėjimo rizika. Doksiciklinui ši sąveika tikriausiai nebūdinga.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIRA vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais jų vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Kadangi nėra kontrolinių epidemiologinių duomenų dėl Angiotenzino II receptorių antagonistų rizikos, panaši rizika gali būti ir šių vaistų klasei. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRA yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRA vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIRA sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIRA, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>