Vaistinis preparatas: Atenolol Actavis
Puslapis: 5


Medžiagų apykaita. Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams pablogėja gliukozės toleravimas, hipoglikemijos simptomai tampa mažiau pastebimi.

Kvėpavimo sistema. Pasireiškia bronchų spazmas.

Šlapimo ir lyties organų sistema. Sumažėja lytinis pajėgumas.

Imuninė sistema. Galima alerginė odos reakcija.

Jeigu kai kurios minėtos nepageidaujamo poveikio reakcijos (sumažėjęs lytinis pajėgumas, svaigulys, prakaitavimas, miego sutrikimas, didesnis negu paprastai nuovargis fizinio krūvio metu, nervingumas bei psichinė įtampa) laikosi ilgesnį laiką, būtina iš naujo apsvarstyti gydymą bei nustatyti dozavimą.

4.9 Perdozavimas

Vaisto perdozavimo simptomai gali būti bradikardija, svaigulys, hipotenzija, širdies ritmo sutrikimas, bronchų spazmas, rankų bei kojų pirštų šalimas ir pamėlynavimas.

Pagalbos priemonės. Sunki bradikardija šalinama atropinu, hipotenzija dobutaminu arba dopaminu. Beta adrenoreceptorių blokados sukeltiems pokyčiams šalinti gerai tinka gliukagonas. Atsižvelgiant į perdozavimo sunkumą, laikinai galima naudoti širdies ritmo stimuliatorių, vartoti furosemido, rusmenės preparatų, beta2 adrenoreceptorių agonistų. Bronchų spazmui šalinti tinka izoproterenolis ir (arba) aminofilinas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – selektyvūs beta adrenoreceptorių blokatoriai. ATC kodas – C07A B03

Antiaritminis, antistenokardinis, antihipertenzinis preparatas.

Atenololis yra konkurencinis katecholaminų, jaudinančių beta adrenoreceptorius, antagonistas, todėl sukelia priešingą negu pastarosios medžiagos poveikį. Jis sukelia palyginti selektyvų poveikį širdžiai, kadangi visų pirma blokuoja beta1 adrenoreceptorius. Preparatas nepasižymi vidiniu simpatikomimetiniu aktyvumu, nestabilizuoja membranų. Dėl neigiamo inotropinio ir chronotropinio poveikio vaistas mažina deguonies poreikį miokarde, todėl gerai tinka krūtinės anginai gydyti. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies sinusinio mazgo ir ektopinių automatizmo židinių savaiminio susijaudinimo dažnumą bei atrioventrikulinio mazgo laidumą, todėl sukelia antiaritminį poveikį. Pagal Vaughan Williams klasifikaciją, beta adrenoreceptoriai priklauso II antiaritminių medžiagų klasei. Atenololis, kaip ir kitokie beta adrenoreceptorių blokatoriai, sukelia antihipertenzinį poveikį tikriausiai todėl, kad mažina minutinį širdies tūrį bei inkstų išskiriamo renino kiekį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgėrus vienkartinę atenololio dozę, rezorbuojama maždaug 50 % išgerto kiekio. Didžiausia vaisto koncentracija plazmoje būna maždaug po 2 – 4 val. Medikamentas prasiskverbia per placentą, išsiskiria su motinos pienu. Atenololis yra vandenyje tirpus junginys, todėl per kraujo ir smegenų barjerą jo prasiskverbia labai mažai. Vaisto pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka 6 – 7 valandas. Rezorbuotas medikamentas nemetabolizuojamas ir nepakitęs šalinamas su šlapimu. Jei yra bet kokio laipsnio inkstų nepakankamumas, būtina mažinti dozę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>