Daugumai žmonių nors kartą gyvenime tenka patirti šį negalavimą, kuris vadinamas „miežiu". Tai ūmus pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu uždegimas, kurį sukelia stafilokokas. Paprastai kalbant, ant voko patenka infekcija, dėl kurios ant odos susiformuoja skaudulys.



Miežio atsiradimo priežastys gali būti pačios įvairiausios: patrynėte akis purvinomis rankomis, pasinaudojote draugės akių pieštuku, nenuplovėte akių po to, kai į jas pateko šiukšlelė.



Jeigu miežis atsiranda dažnai, tai gali būti cukrinio diabeto, skrandžio ir virškinamojo trakto ligų simptomas arba imuninės sistemos bėdų požymis. Skauduliai neretai iššoka irtiems, kurie užsikrėtę parazitinėmis kirmėlėmis.



Iš pradžių voką ima niežėti, po to jis parausta, tada ant jo iškyla gumbelis, kuris po 2-4 dienų pavirsta į pūlinį su geltona galvute, ir galų gale jis pratrūksta, turinys išteka į išorę. Visas procesas būna skausmingas, be to, vaikščioti su tokia „pamušta" akimi, ak, kaip nemalonu! Todėl nuo senų laikų žmonės ieško būdų, galinčių pagelbėti nuo šios bėdos.



Vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų - esą akių pūlinius reikia kaitinti virtu kiaušiniu - yra kritikuotinas. Miežis pasižymi savybe praeiti savaime, kai pūlinys pratrūksta. Karštas kiaušinis, kaip ir bet kuris kitas šiltas daiktas, pridėtas prie uždegimo apimto voko, pagreitina pūlinio susiformavimo procesą. Kitaip tariant, visos jo gydomosios savybės tėra tokios, kad jis verčia miežį greičiau subręsti ir pratrūkti. Rodos, tai lyg ir turėtų palengvinti pūlinio savininko dalią, jei ne vienas „bet". Šiluma ne tik pagreitina pūlinio formavimosi procesą, bet ir sustiprina uždegimą, priversdama infekciją plisti. Galiausiai taip galima įsitaisyti gigantišką skaudulį. Beje, tai nereiškia, kad miežio kaitinti apskritai negalima: dauguma specialistų mano, kad tai galima daryti, bet tik po to, kai susiformuoja pūlinukas.Tuomet šiluma tiesiog paskubins procesą, ir jis greičiau trūks.



Dauguma nekantrių žmonių mano, kad miežio galima atsikratyti jį išspaudus kaip paprastą spuogą. Jokiu būdu to nedarykite! Vokų oda itin švelni, todėl, bandydami išspausti pūlinį, jūs išdraskysite odą iki kraujo ir infekcija išplis po visą akį.



Taip pat nemėginkite pūlinio maskuoti kosmetinėmis priemonėmis. Pirmiausia, jūs rizikuojate paskatinti infekcijos išplitimą po visą voką. Antra, didėja tikimybė užkrėsti pažeistą odą dar kokia nors infekcija.



Dažniausiai miežis praeina savaime ir be jokio gydymo. Deja, gali nutikti taip, kad infekcija, kartą jau atsiradusi akyje, nuolat kartosis. Be to, bet koks uždegimas vienaip ar kitaip yra pavojingas, dėl jo gali pakilti temperatūra ir pablogėti bendra savijauta. Ir apskritai, kam norisi visą savaitę vaikščioti ištinusiu voku? Kuo greičiau miežis praeis, tuo geriau. Tad jei negalavimas vargina, geriausia kreiptis į gydytoją. Jis patars, kokie vaistai padėtų greičiau atsikratyti miežio.



Na, o jeigu stipriai veikiantys preparatai kelia jums abejonių, galima pereiti prie liaudies medicinos, bet ne prie spjūvių, o prie žolinių užpilų. Patys veiksmingiausi ir mažiausiai pavojingi - medetkų nuoviras ir alavijų (alijošių) sultys. Pirmąjį paruošti labai paprasta: užplikykite vieną šaukštą sausų žiedų stikline vandens, atšaldykite ir palikite pusvalandį pastovėti. Paruoštu nuoviru galima plauti akis arba sudrėkinus marle dėti kompresus. Alavijų sultis taip pat nesunku paruošti: išspauskite jas iš augalo stiebo, atskieskite vandeniu 1:10 ir naudokite gautą tirpalą kompresams.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą