Vaistinis preparatas: Fraxiparine
Puslapis: 4


Nadropariną draudžiama vartoti pacientams, kurių inkstų funkcija sunkiai sutrikusi (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Jokių tyrimų su pacientais, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, nėra atlikta.

4.3 Kontraindikacijos

Nadropariną vartoti draudžiama:

jei yra padidėjęs jautrumas nadroparinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai;

jei vartojant nadropariną praeityje yra buvusi trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių);

jei dėl krešėjimo sutrikimų (išskyrus ne heparino sukeltą diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją) yra aktyvus kraujavimas ar padidėjusi jo rizika;

jei yra organų pažeidimų, dėl kurių galimas kraujavimas (pvz., aktyvi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa);

jei yra hemoraginis galvos smegenų insultas;

jei yra ūminis infekcinis endokarditas;

jei yra sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (kreatinino klirensas <30 ml/min.) ligoniams, gydomiems nuo tromboembolijos sukeltos ligos, nestabilios krūtinės anginos ir miokardo infarkto be Q bangos.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Trombocitopenija

Kadangi heparinas gali sukelti trombocitopeniją, viso gydymo kurso nadroparinu metu būtina reguliariai tikrinti trombocitų kiekį.

Retai pasitaikė trombocitopenijos, kuri buvo susijusi su arterijų ar venų tromboze, atvejų (kai kurie iš jų buvo sunkūs). Tokią galimybę reikia turėti omenyje, jeigu pasireiškia:

trombocitopenija;

bet koks žymus trombocitų kiekio sumažėjimas (30–50% pradinio trombocitų kiekio);

trombozės sunkėjimas gydymo metu;

trombozė, atsiradusi gydymo metu;

diseminuota intravaskulinė koaguliacija.

Tokiais atvejais gydymą nadroparinu reikia nutraukti.

Šie reiškiniai tikriausiai yra imuninės - alerginės kilmės ir pirmojo gydymo kurso metu paprastai pasireiškia 5–21 gydymo dieną, bet gali atsirasti ir anksčiau, jei kada nors anksčiau buvo trombocitopenija, atsiradusi gydymo heparinu metu.

Jei pacientui kada nors anksčiau yra buvusi trombocitopenija, kuri atsirado gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu, esant būtinybei, jį nadroparinu gydyti galima, tačiau tada reikia ypač atidžiai stebėti pacientą ir ne rečiau kaip kartą per parą tikrinti trombocitų kiekį. Jei atsiranda trombocitopenija, gydymą nadroparinu būtina nedelsiant nutraukti.

Gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu atsiradus trombocitopenijai, reikia apsvarstyti heparino keitimo kitos rūšies antitromboziniais preparatais galimybę. Jei to padaryti neįmanoma, o hepariną skirti būtina, tada reikia apsvarstyti kitų mažo molekulinio svorio heparino preparatų skyrimo galimybę. Tokiu atveju trombocitų kiekį reikia sekti kartą per dieną ir gydymą tuoj pat nutraukti, jei pakeitus preparatą toliau mažėja trombocitų skaičius (žr. 4.3 skyrių).

Trombocitų agregacijos mėginys in vitro, diagnozuojant heparino sukeltą trombocitopeniją, yra mažai naudingas.

Atsargiai skirti nadropariną, esant toliau aprašytoms būklėms, nes jos gali būti susijusios su padidėjusia kraujavimo rizika:

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>