Vaistinis preparatas: Fraxiparine
Puslapis: 5


kepenų nepakankamumas;

inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius);

sunki arterinė hipertenzija;

praeityje buvusi opa ar kitoks organų pažeidimas, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas;

gyslainės ir tinklainės kraujotakos sutrikimai;

pooperacinis laikotarpis po galvos, nugaros smegenų arba akies operacijų.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Žinoma, kad nadroparinas išskiriamas daugiausia per inkstus, todėl jo poveikis sustiprėja tiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, padidėja kraujavimo pavojus, todėl juos reikia gydyti atsargiai.

Sumažinti vaisto dozę, kai kreatinino klirensas yra 30–50 ml/min., gydytojas gali nuspręsti įvertinęs individualų kraujavimo ir tromboembolijos pavojų pacientui (žr. 4.2 skyrių).

Senyvo amžiaus pacientai

Jei inkstų funkcija nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).

Hiperkalemija

Heparino preparatai gali slopinti antinksčių gaminamo aldosterono išsiskyrimą ir sukelti hiperkalemiją, ypač jeigu paciento kraujyje yra padidėjęs kalio kiekis. Taip atsitinka, kai pacientas serga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai pacientui yra buvusi metabolinė acidozė, ar vartoja kalį sulaikančių vaistų (pvz., AKF inhibitorių, NVNU).

Hiperkalemijos rizika didėja, ilgėjant gydymo trukmei, bet paprastai šis pokytis yra laikinas.

Pacientams, kuriems yra tokia rizika, reikia nuolat tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.

Spinalinė, epidurinė anestezija, spinalinė punkcija ir kartu vartojami vaistai

Spinalinės, epidurinės hematomos rizika padidėja, kai įvedamas epidurinis kateteris arba kartu vartojama vaistų, galinčių paveikti kraujo krešėjimą, pvz., nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), vaistų, kurie slopina trombocitų agregaciją ar kitų antikoaguliantų. Rizika taip pat didėja atliekant kartotinę bei traumuojančią spinalinę arba epidurinę punkciją.

Neuraksialinės blokados skyrimas pacientams, vartojantiems antikoaguliantų, turėtų būti gerai apgalvotas, įvertinant laukiamą naudą ir galimą riziką. Pacientams, kuriems reikia atlikti operaciją taikant neuraksialinę anesteziją, reikia gerai apsvarstyti antikoaguliantų skyrimo būtinybę ir laukiamos naudos bei galimos rizikos santykį.

Pacientams, kurie yra gydomi nadroparinu, atliekant liumbalinę punkciją, spinalinę ar epidurinę anesteziją, tarp nadroparino injekcijos ir spinalinio arba epidurinio kateterio ar adatos įvedimo ir ištraukimo turi praeiti pakankamas laiko tarpas.

Pacientus būtina atidžiai stebėti ir dažnai tikrinti, ar neatsiranda neurologinio pažeidimo požymių ar simptomų, kuriuos pastebėjus reikia imtis neatidėliotinų gydymo priemonių.

Salicilatai, NVNU ir trombocitų agregaciją slopinantys vaistai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>