Vaistinis preparatas: Nebiten
Puslapis: 8


Nebivololis yra dviejų enantiomerų – SRRR-nebivololio (arba d-nebivololio) ir RSSS-nebivololio (arba l-nebivololio) – racematas. Jis turi dvejopą farmakologinį veikimą:

konkurencinis ir selektyvusis beta adrenoreceptorių antagonistas: šis poveikis priklauso nuo SRRR-nebivololio (d-nebivololio);

silpnai kraujagysles plečiantis vaistas dėl sąveikos su L-arginino ir azoto oksido apykaita.

Vienkartinė ar kartotina nebivololio dozė retina širdies susitraukimus ir mažina arterinį kraujospūdį tiek ramybės būsenoje, tiek fizinio krūvio metu asmenims, turintiems normalų kraujospūdį arba esant hipertenzijai. Antihipertenzinis poveikis išlieka ilgai gydant.

Gydomosios nebivololio dozės alfa adrenoreceptorių neblokuoja.

Gydant hipertenzija sergančius pacientus nebivololiu tiek gydymo pradžioje, tiek ir vartojant ilgai sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas. Nors širdies ritmas suretėja, dėl padidėjusio sistolinio tūrio minutinis širdies tūris ramybės ir fizinio krūvio metu gali sumažėti nedaug. Šių hemodinamikos skirtumų klinikinė reikšmė, palyginti su kitais beta-1 receptorių antagonistais, nustatyta ne visiškai.

Sergantiesiems padidėjusio kraujospūdžio liga, nebivololis padidina su azoto oksidu (NO) susijusią kraujagyslių reakciją acetilcholinui (Ach), kuri sumažėja, kai sutrinka endotelio funkcija.

Atliekant tyrimus in vitro ir su eksperimentiniais gyvūnais in vivo nustatyta, kad nebivololis nepasižymi vidiniu simpatikomimetiniu poveikiu.

Atliekant mirtingumo ir mirštamumo placebu kontroliuojamą tyrimą, kurio metu stebėti 2128 70 metų ir vyresni pacientai (vidutinis amžius 75,2 metai), sergantys stabiliu lėtiniu širdies nepakankamumu su sutrikusia arba normalia kairiojo širdies skilvelio išvarymo frakcija (KSIF) (vidutinė KSIF 36±12,3%; KSIF mažesnė nei 35% buvo nustatyta 56% pacientų; KSIF 35-45% ribose buvo nustatyta 25% pacientų; KSIF didesnė nei 45% buvo nustatyta 19% pacientų), gydyti nebivololiu vidutiniškai 20 mėnesių, kartu su standartine terapija, nustatyta, kad reikšmingai pailgėjo laikas iki pacientų mirties arba hospitalizacijos dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (pirminė vertinamoji veiksmingumo baigtis) ir 14% sumažėjo santykinė rizika (absoliutus sumažėjimas 4,2%). Rizika sumažėjo praėjus 6 mėnesiams nuo gydymo pradžios ir tęsėsi visą vaisto vartojimo laiką (vidutinė trukmė – 18 mėnesių). Šio tyrimo pacientams nebivololio poveikis nepriklausė nuo amžiaus, lyties, KSIF. Tarp visų mirties priežasčių vaisto nauda nebuvo statistiškai reikšminga palyginti su placebo (absoliutus sumažėjimas – 2,3%).

Staigių mirčių skaičius tarp nebivololiu gydytų pacientų sumažėjo (4,1% palyginti su 6,6%, santykinis sumažėjimas 38%).

Eksperimentuojant in vitro ir in vivo su gyvūnais, nustatyta, kad nebivololis stabilizuojančio poveikio membranoms neturi.

Tiriant sveikus savanorius, nebivololis nesukėlė žymesnio poveikio maksimaliam fiziniam pajėgumui arba ištvermei.

5.2 Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>