Vaistinis preparatas: Multiferon
Puslapis: 8


Nedažni (>1/1000, <1/100): depresiniai sutrikimai, nerimo sutrikimai, pakitusi psichikos būklė, konfuzija, elgesio sutrikimai, nervingumas, atminties pablogėjimas, miego sutrikimai.

Reti (>1/10000, <1/1000): savižudybė, bandymas nusižudyti, mintys apie savižudybę.

Apie saugumą, susijusį su patogenų perdavimu, žr. 4.4 skyrių.

Manoma, kad dantų ir periodonto sutrikimai (dėl kurių gali iškristi dantys) ir klausos netekimas gydant alfa interferonu yra šios vaistų klasės poveikis.

Perdozavimas

Apie perdozavimo Multiferon atvejus pranešimų negauta, tačiau, kaip ir bet kokio perdozavimo atveju, reikia taikyti simptominį gydymą, jei reikia, atidžiai sekti bendrą paciento ir gyvybinių funkcijų būklę.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: imunostimuliatoriai, interferonai. ATC kodas L03AB01.

Multiferon yra žmogaus leukocitų interferonas, kuris yra sudarytas iš keleto natūraliai organizme aptinkamų interferono alfa potipių. Interferono alfa potipiai išgryninami iš ląstelių kultūros terpės supernatanto. Šią ląstelių kultūrą sudaro pirminiai žmogaus leukocitai (vadinamoji leukocitų plėvelė), paveikti Sendai virusu. Gryninimas vyksta taikant Cantell metodą, kuris buvo modifikuotas įterpus imunoafiniškos chromatografijos ir gelio filtracijos stadijas, norint padidinti specifinį aktyvumą.

Interferonai tai natūraliai organizme aptinkami baltymai, pasižymintys antivirusinėmis, antiproliferacinėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurių molekulinis svoris apytiksliai yra nuo 19000 iki 27000 daltonų. Juos gamina ir išskiria ląstelės, reaguodamos į virusinės infekcijos ar įvairių sintetinių ir biologinių induktorių poveikį.

Nustatytos trys pagrindinės interferonų klasės: alfa, beta ir gama. Šios trys klasės pačios nėra homogeniškos, jose gali būti keletas rūšių skirtingų interferonų molekulių. Žmogaus genome yra 13 veiklių genų, koduojančių alfa interferoną. Multiferon priskiriamas natūraliam interferonui alfa.

Interferonai savo funkciją ląstelėje vykdo prisijungdami prie ląstelių paviršiuje esančių specifinių membranos receptorių. Tyrimų, atliktų su kitais interferonais duomenys įrodė, kad jie yra specifiški rūšiai. Tačiau kai kurios beždžionių rūšys, pvz., rezus beždžionės, paveikus jas žmogaus 1 tipo interferonais, tampa imlios farmakodinaminiam stimuliavimui.

Kai interferonas prisijungia prie ląstelės membranos, ląstelės viduje prasideda sudėtinga reakcijų seka, įskaitant tam tikrų fermentų indukciją. Manoma, kad bent iš dalies šis procesas yra ląstelės atsakas į interferono poveikį, įskaitant viruso replikacijos slopinimą virusu infekuotose ląstelėse, ląstelių proliferacijos slopinimą ir imunomoduliuojantį poveikį, pvz., makrofagų fagocitinio aktyvumo sustiprėjimą ir specifinio limfocitų citotoksiškumo ląstelėms taikiniams padidėjimą. Gydomąjį interferono poveikį gali nulemti kai kurie ar visi paminėti procesai.

Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>