Vaistinis preparatas: Lazapix
Puslapis: 9


*

1 Nepriklausomai nuo pradinio kūno masės indekso (KMI), kliniškai reikšmingai kūno svoris padidėjo

visiems tiriamiesiems. Dėl trumpalaikio gydymo (vidutinė trukmė 47 dienos) kūno svoris ? 7 %,

palyginti su pradiniu, padidėjo labai dažnai (22,2 %), ? 15 % ? dažnai (4,2 %) ir ? 25 % – nedažnai

(0,8 %). Dėl ilgalaikės ekspozicijos (ne trumpesnės kaip 48 savaitės) kūno svoris, palyginti su

pradiniu, padidėjo ? 7 %, ? 15 % ir ? 25 % labai dažnai (atitinkamai 64,4 %, 31,7 % ir 12,3 %).



2 Pacientams, kuriems prieš pradedant gydyti lipidų apykaitos sutrikimų nebuvo, vidutinis jų (bendro

cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų) kiekio padidėjimas nevalgius buvo didesnis.



3 Normali pradinė koncentracija nevalgius (< 5,17 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (? 6,2 mmol/l).

Ribinės pradinės cholesterolio koncentracijos nevalgius (? 5,17-6,2 mmol/l) padidėjimas iki didelės

(? 6,2 mmol/l) buvo labai dažnas.

4 Normali pradinė koncentracija nevalgius (< 5,56 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (? 7 mmol/l).

Ribinės pradinės gliukozės koncentracijos nevalgius (? 5,56-7 mmol/l) padidėjimas iki didelės

(? 7 mmol/l) buvo labai dažnas.

5 Normali pradinė koncentracija nevalgius (< 1,69 mmol/l), kuri padidėjo iki didelės (? 2,26 mmol/l).

Ribinės pradinės trigliceridų koncentracijos nevalgius (? 1,69-< 2,26 mmol/l) padidėjimas iki didelės

(? 2,26 mmol/l) buvo labai dažnas.



6 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmo ir distonijos dažnis olanzapinu gydytiems pacientams buvo

didesnis, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo vartojusiųjų placebą. Olanzapiną vartojusiems

pacientams rečiau negu vartojusiems titruotą haloperidolio dozę pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir

distonija. Nesant išsamios informacijos apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius

judėjimo sutrikimus, šiuo metu negalima teigti, kad olanzapinas rečiau sukelia vėlyvąją diskineziją ir

(ar) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus.

7 Staigiai nutraukus olanzapino vartojimą, atsirado ūminių simptomų, pavyzdžiui: prakaitavimas,

nemiga, drebulys, nerimas, pykinimas ir vėmimas.



8 Susiję klinikiniai simptomai (pvz., ginekomastija, galaktorėja, krūtų padidėjimas) buvo reti.

Nutraukus gydymą, daugeliui pacientų šie simptomai išnyko.

Ilgalaikė (mažiausiai 48 savaičių) ekspozicija

Pacientų, kuriems atsirado nepageidaujamas kliniškai reikšmingas kūno svorio padidėjimas arba

gliukozės, bendro/MTL/DTL cholesterolio ar trigliceridų kiekio pokytis, dalis laikui bėgant didėjo.

Suaugusiems pacientams, baigusiems 9-12 mėnesių gydymą, vidutinis gliukozės kiekis kraujyje

padidėjimo greitis maždaug po 6 gydymo mėnesių sulėtėdavo.



Papildoma informacija apie specialių grupių pacientus

Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo demencija sergantys senyvi pacientai, parodė mirčių ir

cerebrovaskulinių nepageidaujamų reakcijų padažnėjimą gydant olanzapinu, palyginti su placebo

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>